Tęsiant nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotus Neries valymo darbus, upės dugne rastas ir iškeltas maždaug 5 metrų ilgio metalinis vamzdis, sveriantis apie toną. Narai teigia, kad tai sudėtingiausias objektas, su kuriuo susidūrė jau antrus metus valydami upę nuo atliekų.
„Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė pabrėžė, kad rūpinantis ateities Vilniumi svarbu ne tik kurti naujus dalykus, bet ir saugoti tai, kas jau yra miesto dalis. Pasak jos, po vandeniu aptinkami taršos pėdsakai primena, jog Neries būklei reikia nuolatinio dėmesio, o valymo darbai yra konkretus atsakomybės už aplinką prisiėmimo būdas.
Vamzdį teko nutempti iki paplūdimio
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms Kęstutis Skrupskelis nurodė, kad radinys buvo ne tik didelis, bet ir sunkiai pasiekiamas. Pagal konstrukciją jis galėjo būti naudojamas šilumos tinkluose arba nuotekų sistemoje. Kaip vamzdis pateko į Nerį, tiksliai nežinoma – neatmetama, kad jį galėjo atnešti stipri srovė.
Objektas gulėjo tokioje vietoje, kur prie upės kranto negalėjo privažiuoti sunkioji technika. Dėl to, padedant Vilniaus miesto savivaldybei ir bendrovei „Grinda“, buvo pasirinktas kitas sprendimas: vamzdis nutemptas iki Valakampių I-ojo paplūdimio ir ten iškeltas į krantą.
„Grindos“ veiklų valdymo grupės vadovas Matas Milius teigė, kad operacija užtruko maždaug dvi valandas. Manoma, jog vamzdžiui gali būti apie 40 metų, o į upę jis greičiausiai pateko dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu radinys laikomas bendrovės teritorijoje, vėliau jį planuojama utilizuoti kartu su kitomis juodojo metalo atliekomis.
K. Skrupskelio teigimu, paliktas upėje toks objektas ilgainiui galėtų kelti grėsmę. Rūdijant metalui į vandenį patektų jo oksidai, o vandens lygiui nukritus vamzdis galėtų tapti kliūtimi ir pavojumi upe plaukiantiems žmonėms.
Rasta ne tik vamzdžių, bet ir šimtai kilogramų padangų
Šiemet narai jau išvalė apie 2 kilometrų Neries ruožą nuo Verkių, ties Trinapolio vienuolynu, iki Žirmūnų tilto. Iš viso sostinėje šiais metais numatyta sutvarkyti 7,5–8 kilometrų ilgio atkarpą.
Iki šiol iš upės dugno iškelta apie 800 kilogramų padangų – nuo lengvųjų automobilių iki sunkvežimių ir traktorių. Jos perduotos „Ecoservice“ perdirbti. Taip pat surinkta daugiau nei 100 kilogramų stiklo pakuočių, kurios nukreiptos perdirbimui.
Tarp kitų radinių buvo apie 30 kompaktinių diskų, ąžuolinė gintaro šlifavimo mašina, vaikiškas triratukas ir rogutės. K. Skrupskelis sako, kad tokia įvairovė atskleidžia, kiek skirtingos kilmės atliekų susikaupia upės dugne. Vienos galėjo patekti į vandenį netyčia, tačiau dalis, tikėtina, buvo išmesta sąmoningai.
Po lietaus narams tenka stabdyti darbus
Nors didžioji valomos atkarpos dugno dalis yra lygi ir smėlėta, kai kur narams tenka dirbti gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis. Vagos gylis vietomis siekia apie 4,5 metro, todėl jaučiama stipri srovė, o po vandeniu trūksta šviesos.
Darbus apsunkina ir orai. Po lietaus vanduo tampa toks drumstas, kad matomumas po vandeniu gali sumažėti iki nulio. Dėl šios priežasties suplanuotus nėrimus kartais tenka atidėti, kol sąlygos pagerės.
Nepaisant iššūkių, Neries valymas tęsiamas. K. Skrupskelio teigimu, didelės apimties iniciatyvoms būtinas ilgalaikis palaikymas: privačių įmonių indėlis leidžia valyti ilgesnius upės ruožus, įsigyti reikalingą įrangą ir tinkamai sutvarkyti surinktas atliekas.
Pirmajame Neries valymo etape praėjusiais metais narai iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje planuojama sutvarkyti visą per Vilnių tekančią Neries dalį – iš viso 24 kilometrus.
„Darnu Group“ anksčiau taip pat inicijavo Vilnelės vagos valymą. Per trejus metus vykusią akciją surinkta 10 tonų šiukšlių. Iki šiol sostinės upių puoselėjimui bendrovė skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų.
