Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis paguldytas į Santaros klinikų reanimacijos skyrių. LRT televizija antradienį pranešė, kad medikai jam atlieka tyrimus.
Šią informaciją nacionaliniam transliuotojui patvirtino profesoriaus sūnus Vytautas V. Landsbergis.
Spalio 18 dieną V. Landsbergis atšventė 94-ąjį gimtadienį. ELTA skelbė, kad medicinos pagalbos jam prireikė ir praėjusių metų rudenį – tuomet profesorius taip pat buvo gydomas Santaros klinikose.
Pirmadienį taip pat pranešta, kad rugsėjo pabaigoje į ligoninę buvo paguldytas prezidentas Valdas Adamkus. Iš Santaros klinikų jis jau išleistas ir toliau sveiksta namuose.
Gimtadienį paminėjo artimųjų ir gerbėjų apsuptyje
94-ojo gimtadienio proga prie V. Landsbergio namų Žvėryne susirinko jį pasveikinti ir pagerbti norėję žmonės. Fotografijose matyti gėlėmis apdovanotas profesorius ir jį sveikinusi minia.
Kaip įprasta, prie jo namų skambėjo choro atliekama sveikinimo daina.
Savo įraše profesorius dėkojo visiems, kurie prisiminė jo sukaktį ir išsakė sveikinimus. Jis taip pat padėkojo Aidijai ir visiems „čiurlioniukams“, kurie jam dainavo, bei palinkėjo, kad lietuviškos dainos skambėtų po plačiausias šalis.
Kelias nuo muzikologo iki nepriklausomos Lietuvos vadovo
V. Landsbergis gimė 1932 metais Kaune, inteligentiškoje šeimoje. Jo tėvas buvo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, reikšminga Lietuvos kultūros ir meno asmenybė, o motina Ona Jablonskytė-Landsbergienė buvo kalbininko Jono Jablonskio dukra.
1955 metais jis baigė Lietuvos konservatoriją, dabar vadinamą Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kur studijavo fortepijoną. Vėliau pradėjo dėstyti muzikos istoriją, tapo profesoriumi, o jo darbai muzikologijos srityje buvo įvertinti Lietuvoje ir užsienyje.
1988 metais V. Landsbergis įsitraukė į Sąjūdžio veiklą ir netrukus tapo vienu pagrindinių jo lyderių. 1990 metų kovo 11 dieną, Aukščiausiajai Tarybai paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, jis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu.
Jo vadovavimas buvo svarbus pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai Lietuva susidūrė su ekonomine blokada, politiniu spaudimu ir Sausio 13-osios įvykiais. V. Landsbergio ryžtas ir diplomatiniai gebėjimai prisidėjo prie šalies nepriklausomybės įtvirtinimo tarptautinėje arenoje.
Pasitraukęs iš aktyvios politikos, jis išliko svarbi visuomenės ir kultūros figūra. V. Landsbergis dirbo Europos Parlamente, reiškėsi viešojoje erdvėje, rašė politiniais ir kultūros klausimais. Jis yra daugelio knygų bei straipsnių apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir politiką autorius, už veiklą apdovanotas Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais.
V. Landsbergio žmona buvo Gražina Ručytė-Landsbergienė. Pora užaugino tris vaikus: Jūratę Landsbergytę, Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę ir Vytautą V. Landsbergį.
