Dviejų lietuvių keliautojų dingimo aplinkybės karo krečiamame Irane, praėjus dviem savaitėms, išlieka neaiškios. Viena iš versijų skelbia, kad moterys buvo uždarytos name vidury dykumos, tačiau jas lydėjusi gidė teigia, esą lietuvės dėl musulmonams nepriimtino elgesio buvo sulaikytos ir laikomos viešbutyje.
Dingusios Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė tokią versiją vadina manipuliacija. Jos teigimu, Erika Šlimaitė ir Daiva iš tiesų jau yra įkalintos vietoje, kuri labiau primena kalėjimą.
Kaip 15min.lt pasakojo keliautojas Danas Pankevičius, jis susisiekė su vietos gide. Ši tvirtino, kad lietuvės buvo sulaikytos dėl savo veiksmų ir elgesio keliaujant po Iraną. Pasak gidės, sulaikymo metu ji kartu su abiem lietuvėmis buvo laikoma viešbutyje.
Tačiau R. Korsakienė abejoja, ar ši informacija teisinga. Ji teigia, kad Daiva ir Erika viešbutyje tikrai nėra.
Sesuo mano, kad lietuvės gali būti laikomos areštinę primenančioje vietoje
Rūta, jau dvi savaites negaunanti jokių žinių iš sesers Daivos, sako žinanti, kad moterys buvo sulaikytos. Jos teigimu, iš namo, esančio beveik vidury dykumos, lietuvės galėjo būti išvežtos į kitą miestą.
Šią vietą R. Korsakienė labiau linkusi vadinti kalėjimu arba areštine, o ne viešbučiu. Ji pabrėžė nenorinti, kad sesuo būtų tokioje vietoje.
Vis dėlto viešai patvirtintų duomenų apie oficialų moterų sulaikymą kol kas nėra. Tokios informacijos neturi nei Užsienio reikalų ministerija, nei prokuratūra.
Vilniaus apylinkės prokuratūra nurodė, kad negavo oficialios informacijos apie Irane dingusių moterų sulaikymą. Ikiteisminis tyrimas dėl dingusių asmenų paieškos tęsiamas.
R. Korsakienė mano, kad oficialių žinių gali nebūti todėl, jog lietuvės laikomos ne pagal įprastą sistemą ir todėl nėra į ją įtrauktos. Ji taip pat neatmeta galimybės, kad Irano valdžia informaciją slepia.
Ministerija apie sulaikymą pranešė tik antradienį
Užsienio reikalų ministerija tik antradienį oficialiai patvirtino, kad lietuvės yra sulaikytos ir joms teikiama konsulinė pagalba. Daugiau patikrintos informacijos apie jų situaciją kol kas nepateikta.
R. Korsakienė teigė, kad policija dar praėjusią savaitę turėjo gidės kontaktus, visą kelionės planą ir ekskursijos paketą. Tačiau, jos žodžiais, ministerija šią informaciją iš jų dar kartą paprašė tik dabar.
Keliautojas Vladas Sapranavičius, Irane lankęsis 15 kartų ir paskutinį kartą šalyje buvęs 2024-aisiais, pasakojo, kad moterims Irane taikoma daug apribojimų. Pavyzdžiui, turistė, su mini sijonu ar šortais užėjusi į šventyklą, galėtų būti areštuota, nors po nakties greičiausiai būtų paleista.
Pasak V. Sapranavičiaus, moterų apranga turi dengti sėdmenis. Jos gali dėvėti džinsus ar kelnes, tačiau privalo vilkėti ilgus marškinius, kurie uždengtų kūną.
Keliautojas teigė, kad po islamo revoliucijos, o ypač prasidėjus karui, į vietos moteris pradėta žiūrėti šiek tiek liberaliau, o užsienietėms taikomas požiūris esą dar laisvesnis. Anksčiau vietinė moteris galėjo būti nubausta lazda, jei tarp kojinės ir sijono matydavosi odos tarpas, tačiau tai, pasak jo, buvo labai seniai.
V. Sapranavičiaus vertinimu, jeigu lietuvės buvo sulaikytos dėl elgesio ar aprangos, jų veiksmai turėjo būti itin iššaukiantys. Jis teigė, kad dabartinėmis sąlygomis toks sulaikymas atrodytų keistas, nes užsieniečiams pastaraisiais metais daug kas atleidžiama.
Irane taip pat draudžiama vartoti alkoholį, o prekyboje leidžiami tik nealkoholiniai gėrimai. Be to, šalyje draudžiami meilės romanai – už juos gali būti baudžiami ir turistai, ir vietos gyventojai.
Keliautojas kaip galimą problemą įvardijo situaciją, kai viešbutyje į savo kambarį būtų pasikviestas vietos vaikinas. Jei tai būtų turistas, atvykęs iš užsienio, problemų esą nekiltų, tačiau vietinio žmogaus pakvietimas galėtų sukelti rimtų pasekmių.
Neatmetama ir šnipinėjimo versija
V. Sapranavičius nemano, kad moterys galėjo būti sulaikytos dėl šnipinėjimo, nors Erika Šlimaitė anksčiau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tačiau karybos ekspertas Darius Antanaitis pabrėžė, kad šiuo metu, vykstant karui su Amerika ir Izraeliu, keliauti į Iraną yra ypač pavojinga. NATO šalių piliečiams, jo teigimu, skiriamas ypatingas dėmesys.
D. Antanaitis aiškino, kad Irano valdžios viršūnė buvo pašalinta dėl žvalgybinių duomenų, todėl šalies kontržvalgyba itin aktyviai ieško galimų Vakarų žvalgybininkų.
Dėl šios priežasties neatmetama galimybė, kad lietuvės galėjo būti sulaikytos įtariant jas šnipinėjimu. Ekspertas teigė, kad Irano kontržvalgybai žmogus, tarnavęs NATO priklausančios šalies kariuomenėje, būtų pirmo numerio taikinys, jei apie tokią jo praeitį būtų žinoma.
Remiantis oficialia Irano statistika, per pirmuosius penkis karo mėnesius šalyje apsilankė 2 milijonai užsienio lankytojų. Didžiąją jų dalį sudarė piligrimai ir žmonės iš kaimyninių šalių – Irako, Afganistano ir Pakistano.
