Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų, arba „blogojo“, cholesterolio kiekis yra viena dažniausių lietuvių sveikatos problemų. Daliai pacientų jį kontroliuoti padeda statinai, tačiau šių vaistų vis dar vengiama dėl baimės patirti šalutinį poveikį. Tuo metu Lietuvoje planuojama kompensuoti naujus leidžiamuosius vaistus, tačiau jie bus skiriami tik pagal nustatytas sąlygas.
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo rugsėjo turėtų būti kompensuojami PCSK9 inhibitoriai. Vis dėlto, kaip pabrėžia medikai, dar reikės kelių savaičių, kol bus pasirašyti visi teisės aktai ir kompensavimas taps praktiškai prieinamas.
Apie naujo gydymo galimybes, jo skyrimo kriterijus ir statinų baimę portalas tv3.lt kalbėjosi su Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologe, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadove prof. Jurgita Plisiene.
Nauji vaistai bus skiriami ne visiems
Pasak profesorės, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nepaisant prevencinių programų ir kitų priemonių, tebėra labai aukštas – beveik dvigubai didesnis nei Europoje. Lietuvių cholesterolio rodikliai taip pat dažnai būna padidėję.
Daugeliu atvejų „blogojo“ cholesterolio kiekį lemia genetika: kepenys ir visas organizmas jo pagamina daugiau. Prie to prisidėjus kitiems rizikos veiksniams, tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis smarkiai išauga.
Ypač didelės rizikos grupei priklauso žmonės, jau patyrę infarktą, turintys stentus ar kuriems atlikta širdies operacija. Tokiais atvejais kalbama apie antrinę prevenciją, kurios tikslas – užkirsti kelią ligos pasikartojimui.
Tokiems pacientams siekiama, kad MTL cholesterolio kiekis būtų mažesnis nei 1,4 mmol/l. Tačiau šį tikslą pasiekia vos 14–15 proc. pacientų. Net vartojant didžiausias statinų dozes, laikantis gydymo režimo ir derinant juos su kitu antilipidiniu vaistu, daliai žmonių reikiamo rodiklio pasiekti nepavyksta.
Tokiais atvejais gali būti skiriami PCSK9 inhibitoriai. Kartu su statinu ir kitu vaistu jie gali sumažinti cholesterolio kiekį 85 proc. nuo pradinio lygio, todėl tikimybė pasiekti mažesnį nei 1,4 mmol/l rodiklį tampa gerokai didesnė.
Tačiau šie vaistai nebus kompensuojami visiems, norintiems sumažinti cholesterolį. Jie bus skiriami tuomet, kai pacientui jau nustatyta širdies liga – po infarkto, esant stentams, po šuntavimo operacijos arba nustačius aterosklerozę – ir įprastai gydant MTL cholesterolio kiekis išlieka didesnis nei 2,6 mmol/l.
Kompensuojami taps du šios grupės vaistai. Vienam jų numatyta ir papildoma indikacija, kai nustatomas genetinis šeiminis cholesterolio apykaitos sutrikimas.
Kaip veikia leidžiamieji vaistai?
PCSK9 inhibitoriai leidžiami į organizmą: vienas preparatas vartojamas kas dvi savaites, kitas – kas pusę metų. Jie veikia kitaip nei statinai – slopina PCSK9 baltymą, kuris trukdo kepenims pašalinti cholesterolį.
Profesorės teigimu, šie vaistai praktikoje dažniausiai nesukelia reikšmingų nepageidaujamų reakcijų. Dažniausias galimas poveikis – paraudimas injekcijos vietoje. Vis dėlto tai nėra statinų pakaitalas kompensavimo prasme.
Pacientams, kurie statinų netoleruoja arba jų nevartoja dėl įsitikinimų, teoriškai PCSK9 inhibitoriai gali būti skiriami ir vieni. Tačiau tokiu atveju cholesterolio sumažėjimas siekia apie 60 proc., o ne 85 proc. nuo pradinio lygio. Todėl jų veiksmingumas mažesnis, kai kartu nevartojamas statinas.
Gydytoja: statinai yra vieni labiausiai ištirtų vaistų
J. Plisienė teigė, kad statinų baimę dažnai lemia įsitikinimas, jog šie vaistai kenkia. Tačiau, jos praktikoje, nepasitaikė atvejo, kai žmogus į reanimaciją būtų patekęs dėl statinų sukelto kepenų nepakankamumo. Tuo metu reanimacijos skyriuose gydomi infarktą patyrę pacientai.
Statinai yra vieni labiausiai ištirtų vaistų. Juos vartojant gerėja išgyvenamumas, mažėja infarktų ir insultų rizika. Profesorės teigimu, neigiamas požiūris į šiuos vaistus Lietuvoje pamažu silpnėja, nes žmonės dažniau tariasi su gydytojais ir labiau pasitiki mokslu.
Gydytoja prisiminė jauną vyrą, kuris į konsultaciją atvyko po infarkto, nors jo cholesterolio rodikliai buvo padidėję jau anksčiau. Paklaustas, ar vartojo statinus, pacientas pripažino jų atsisakęs ir sakė, kad dabar šiuos vaistus vartos. Profesorės vertinimu, kartais žmogus gydymo svarbą supranta tik patyręs infarktą.
Vis dėlto ne kiekvienam žmogui, kurio cholesterolio rodikliai padidėję, vaistai skiriami nedelsiant. Pirminės prevencijos atveju, kai pacientas nėra patyręs širdies įvykio, gydytojas gali svarstyti, ar pakaks gyvenimo būdo pokyčių. Kiekviena situacija vertinama individualiai.
Kitokia taktika taikoma jau infarktą patyrusiems, stentavimą ar šuntavimo operaciją turėjusiems pacientams. Jie turėtų laikytis gydytojų rekomendacijų ir vartoti paskirtus vaistus, nes nuo to priklauso tolesnė ligos eiga ir infarkto pasikartojimo rizika.
Statinų šalutinį poveikį kartais gali sustiprinti vadinamasis nocebo efektas. Viename tyrime pacientai buvo suskirstyti į tris grupes: vieni vartojo statiną ir žinojo, kad jį gauna, kiti negavo statino ir apie tai žinojo, o treti vartojo placebą, tačiau manė, kad tai statinas. Pastaroji grupė pranešė apie daugiau nepageidaujamų reiškinių nei tikrieji statinų vartotojai. Tai rodo, kad vien neigiamas įsitikinimas apie vaistą gali daryti įtaką savijautai.
Vertinti reikia ne tik cholesterolį
Pagrindinis rodiklis, į kurį vertinant riziką reikėtų atkreipti dėmesį, yra MTL cholesterolis. Tačiau papildomą grėsmę gali rodyti ir padidėję trigliceridai.
Be to, bent kartą gyvenime verta ištirti lipoproteiną(a). Tai genetiškai paveldimas rodiklis, kuris, pasak profesorės, gali būti net pavojingesnis už „blogąjį“ cholesterolį.
Rizika vertinama kompleksiškai. Svarbūs ne tik cholesterolio skaičiai, bet ir lėtinis uždegimas, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis bei kiti veiksniai. Kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad kraujagyslių sienelėse kaupsis cholesterolis, o siektinas jo lygis turėtų būti mažesnis.
Cholesterolį padeda kontroliuoti ir gyvenimo būdas
Vienas svarbiausių nemedikamentinių būdų kontroliuoti cholesterolį yra Viduržemio jūros regiono mityba. Būtent ji turi daugiausia mokslinių įrodymų, patvirtinančių naudą širdžiai ir kraujagyslėms.
Ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Nebūtina pradėti bėgioti maratonų – naudinga reguliariai vaikščioti. Pasak profesorės, teigiamas poveikis pastebimas nuo maždaug 8 tūkst. žingsnių per dieną. Taip pat rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę užsiimti veikla, kurios metu sušylama ir padažnėja pulsas.
Vertėtų atsisakyti hidrintų riebalų ir perteklinio cukraus. Riebių pieno produktų, sviesto ar lašinukų nebūtina vertinti vienodai visiems – pasirinkimas priklauso nuo žmogaus tikslų, pavyzdžiui, ar siekiama mažinti svorį. Svarbiausia nepiktnaudžiauti riebalais ir vengti kraštutinumų.
Mityba turėtų būti visavertė ir įvairi, o sveikatai, kaip pabrėžė gydytoja, svarbūs ne tik vaistai, bet ir judėjimas, tinkamas maistas bei laikas gamtoje.
