Į mirusiųjų karstus artimieji deda ne tik rožančius, maldaknyges ar šeimos relikvijas. Kartais atsisveikinimui pasirenkami daiktai, kurie nustebina net laidojimo namų darbuotojus.
Varšuvoje veikiančių laidojimo namų „Mortis“ savininkas Arturas Uziębło portalui „Fakt“ pasakojo, kad šeimos dažnai siekia paskutinę ceremoniją susieti su tikruoju velionio gyvenimu, pomėgiais ir įpročiais. Pasak jo, kai kurių prašymų jis nepamirš iki šiol.
Artimo žmogaus mirtis šeimai yra vienas sunkiausių išgyvenimų. Be daugybės formalumų, karsto pasirinkimo ir laidotuvių organizavimo, artimieji neretai nori į karstą įdėti daiktą, kuris velioniui buvo ypač svarbus.
Dažniausi pasirinkimai – rožančius, maldaknygė arba mylimo žmogaus nuotrauka. Tačiau pasitaiko ir gerokai netikėtesnių daiktų, rašo fakt.pl.
A. Uziębło teigimu, dažniausiai į karstus dedami kasdien naudoti daiktai, ypač siejami su vyresnės kartos žmonėmis. Tarp jų – medžiaginės nosinaitės, šukos ar lazdelės.
Karste atsidūrė ir visas šachmatų komplektas
Vis dėlto kai kurie atsisveikinimai laidojimo namų vadovui įsiminė labiau. Vienas velionis buvo aistringas šachmatininkas, todėl jo šeima paprašė į karstą įdėti visą šachmatų komplektą.
Kitu atveju artimieji norėjo pabrėžti mirusiojo profesiją. Vyras dirbo elektriku, mėgo taisyti ir tobulinti įvairius daiktus, todėl šeima į karstą paprašė įdėti elektros indikatorių.
Pasak laidojimo namų savininko, tokie pasirinkimai artimiesiems yra svarbūs, nes tampa simboliniu būdu atsisveikinti su žmogumi tokiu, koks jis buvo iš tiesų, o ne vien dalyvauti formalioje ceremonijoje.
Į karstus dažnai patenka ir alkoholis
Vienas dažniausiai pasitaikančių neįprastų daiktų yra alkoholis. Laidojimo namų darbuotojai reguliariai susiduria su prašymais įdėti alaus arba nedidelį stipriojo gėrimo buteliuką.
A. Uziębło pripažįsta negalintis tiksliai paaiškinti, kodėl šeimos renkasi tokį gestą. Taip elgiamasi net tuomet, kai velionis nebuvo alkoholikas ir kasdien nevartodavo alkoholio.
Jo manymu, viena iš galimų priežasčių yra tai, kad alkoholis glaudžiai įsitvirtinęs kultūroje ir dažnai lydi įvairias svarbias gyvenimo progas.
Kremuojant galioja gerokai griežtesnės taisyklės
Tradicinio laidojimo atveju artimiesiems suteikiama gana daug laisvės, tačiau kremuojant velionį situacija kitokia. Tuomet negalima palikti daiktų, kurie galėtų kelti pavojų darbuotojams, sugadinti įrangą ar sutrikdyti kremavimo procesą.
Į karstą draudžiama dėti mobiliuosius telefonus, žaislus su baterijomis, akumuliatorius, plastikines detales, metalinius daiktus, stiklinius butelius su skysčiais ir didelius popierinius daiktus, pavyzdžiui, knygas.
Dėl tos pačios priežasties prieš kremavimą pašalinami širdies stimuliatoriai ir kiti prietaisai, kuriuose yra baterijos.
A. Uziębło teigimu, šiuolaikinės laidotuvės vis labiau tolsta nuo griežtų tradicinių taisyklių. Šeimos nori, kad paskutinis atsisveikinimas atspindėtų velionio charakterį, pomėgius ir gyvenimo istoriją.
Laidojimo namų vadovas sako stengiąsis įgyvendinti kiekvieną įmanomą artimųjų pageidavimą. Jo nuomone, kartais vienas nedidelis daiktas apie žmogų gali papasakoti daugiau nei gražiausia laidotuvių kalba.
