Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje kraujagyslių intervencijoms pasitelkiama Lietuvoje sukurta robotinė sistema, kurios vertė – daugiau kaip milijonas eurų. Operacijos metu chirurgas prie paciento nestovi: iš gretimos patalpos jis valdo robotą, tiksliai atkuriantį jo judesius.
Algirdą operavo robotinė sistema
Netrukus 80-metį minėsiantis Algirdas prieš procedūrą neprarado humoro jausmo. Tačiau vaikščioti jam jau kelerius metus buvo sunku – dėl stipriai susiaurėjusių klubinių arterijų kojas pradėdavo gelti vos nuėjus nedidelį atstumą.
Vyras pasakojo, kad dėl vadinamojo protarpinio šlubavimo greitai turėdavo sustoti, nes toliau paeiti nebegalėdavo.
Šįkart jo kraujagyslių operacija Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo atliekama naudojant robotą. Algirdas teigė naujos technologijos nebijantis, tačiau pabrėžė, kad pagrindinis vaidmuo operacinėje ir toliau tenka žmogui.
Jo vertinimu, robotas tik vykdo tai, ką reguliuoja medikas: svarbiausia yra ne pats prietaisas, o jį valdantis žmogus.
Technologija kol kas taikoma kojų arterijoms
Prieš procedūrą medikai paruošė instrumentus ir prijungė juos prie Lietuvoje sukurtos robotinės sistemos. Šiuo metu ji daugiausia naudojama gydant kojų arterijų susiaurėjimus, tačiau kūrėjai numato ir platesnį pritaikymą.
Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė sakė, kad sistemos kūrėjų ambicijos siekia ir galvos smegenų kraujotakos bei kitų anatominių sričių gydymą.
Paruošę įrangą procedūrai, medikai palieka operacinę. Techninių operacijų vadovo Lino Tiškaus teigimu, taip chirurgas ir slaugytojos nepatiria rentgeno spinduliuotės poveikio ir gali dirbti be apsauginių šarvų.
Robotas tiksliai atkartoja chirurgo judesius
Chirurgas procedūrą stebi iš gretimos patalpos, sėdėdamas prie valdymo pulto. Per vaizdo kamerą jis mato pacientą iš viršaus, o jo atliekami judesiai realiu laiku perduodami robotui.
Robotinė sistema kraujagyslėse judina kateterius milimetrų tikslumu. Chirurgas Tomas Baltrūnas aiškino, kad jo atliekamas didesnis judesys prie valdymo pulto paciento kūne paverčiamas mažesniu, precizišku judesiu.
Procedūros metu į reikiamą vietą galima įvesti stentą, o prireikus – panaudoti balioną kraujagyslei išplėsti. Instrumentai paimami, įdedami į robotą, o sistema juos nukreipia į paciento kūną.
Operacija gali užtrukti nuo maždaug dvidešimties minučių iki kelių valandų – trukmė priklauso nuo procedūros sudėtingumo. Daugiau kaip milijoną eurų kainavusi sistema buvo testuojama kelerius metus: bandymai su gyvūnais vyko Paryžiuje, o tyrimai su žmonių kūnais – Škotijoje.
Po procedūros pacientas gali greitai grįžti namo
Jeigu nekyla komplikacijų, pacientas jau kitą dieną gali būti išleistas gydytis namuose. Po įprastos kraujagyslių operacijos gijimas truktų gerokai ilgiau – iki 10 dienų.
Skyriaus vedėja paaiškino, kad robotinė intervencija atliekama per nedidelę angą, todėl nelieka didelių pjūvių, kuriems reikėtų ilgesnio gijimo.
Algirdo procedūra baigėsi maždaug po dvidešimties minučių. Į palatą grįžęs vyras šypsojosi ir pasakojo viską stebėjęs ekrane – vaizdas jam priminė anatomijos vadovėlį.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje naudojant šią robotinę sistemą jau atlikta daugiau kaip dešimt operacijų.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
