Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sukritikavo valdančiuosius dėl, jos vertinimu, chaotiško valdymo, nuolatinių svyravimų ir nesutarimų dėl prioritetų. Politikė teigia, kad nors koalicija dar nėra susitarusi dėl kitų metų valstybės biudžeto, jau dabar esą aišku, kam teks už jį sumokėti – būsimiems valdantiesiems.
Kalbėdama Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad nacionalinėje politikoje šiandien dominuoja valdančiųjų blaškymasis ir ginčai dėl pagrindinių darbų. Pasak jos, sprendimai gynybos srityje vėluoja, o skelbiami pažadai kelia abejonių dėl jų įgyvendinimo. Vieną dieną pristatomi nauji planai, tačiau netrukus paaiškėja, kad jiems trūksta aiškaus finansavimo ir politinių susitarimų. Politikė taip pat pasigedo atsakomybės už tolesnes tokių sprendimų pasekmes.
Ji pabrėžė, kad koalicijoje vis dar nėra bendro sutarimo, koks bus biudžetas. Vis dėlto, jos teigimu, jau sutarta dėl vieno dalyko: dabartinių sprendimų kainą teks dengti tiems, kurie šiandien dar nėra prie valdžios stalo. V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad tai nėra vien viešojoje erdvėje kylantis politinis triukšmas – toks valdymas turi realių padarinių.
Liberalų sąjūdžio vadovė teigė, kad panašios problemos matomos ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu. Jos vertinimu, vietos valdžia susiduria su neapibrėžtumu, kai nežino, kokių sprendimų sulauks iš valstybės, o savivaldybėms pavedamos naujos funkcijos, tačiau neskiriama pakankamai lėšų joms vykdyti. Be to, prioritetai, pasak politikės, kartais keičiami greičiau, nei savivaldybės spėja pasiruošti.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad politinė kultūra, grindžiama blaškymusi ir atsakomybės vengimu, pirmiausia paveikia žmones, turinčius idėjų ir pasiryžusių jas įgyvendinti.
Liberalai žada daugiau galių savivaldai
Artėjant rinkimams liberalai, pasak partijos pirmininkės, siūlys stiprinti savivaldos savarankiškumą. Jų siūlymai apima didesnės surenkamų mokesčių dalies palikimą vietos biudžetuose, daugiau laisvės savivaldybėms nustatant mokesčius ir rinkliavas bei principą, kad naujos funkcijos savivaldai būtų perduodamos tik kartu skiriant jų vykdymui reikalingą finansavimą.
Politikė pabrėžė, kad tai nėra vien techninis pinigų paskirstymo klausimas. Jos teigimu, kalbama apie pasitikėjimą žmonėmis, konkrečių savivaldybių bendruomenėmis ir jų išrinktais atstovais. V. Čmilytė-Nielsen klausė, ar vietos gyventojams suteikiama galimybė patiems spręsti, kokių sprendimų reikia jų aplinkai, ar jiems tik perduodami centrinės valdžios nurodymai. Pasak jos, gyventojas neturėtų būti laikomas vien paslaugų gavėju ar rinkimų išvakarėse prisimenamu stebėtoju.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, atsakinga savivalda reiškia kasdienį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Ji taip pat pažymėjo, kad Liberalų sąjūdžio kandidatai į merus gerai pažįsta savo savivaldybių bendruomenes.
Partijos pirmininkės teigimu, kandidatai yra liberalų ryšys su vietos žmonėmis: jie žino savo miestų ir rajonų situaciją, supranta skirtingų seniūnijų rūpesčius ir gali telkti bendruomenes. V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad partijos pareiga – įrodyti, jog liberalai verti gyventojų pasitikėjimo.
Ji pabrėžė, kad tai svarbu tiek savivaldybėse, kur liberalai turi merus ar dalyvauja valdyme, tiek ten, kur dirba opozicijoje ir kelia nepatogius klausimus. Taip pat, jos teigimu, reikia parodyti savo vertę savivaldybėse, kurių tarybose liberalų atstovų dar nėra. Per savivaldos rinkimus, pasak politikės, balsuojama ne tik už konkrečius kandidatus, bet ir už jų atstovaujamas politines vertybes. Todėl liberalai esą turi nuosekliai laikytis savo pozicijos ir ne tik garsiai kalbėti apie chaosą, bet ir parodyti, ką reiškia atsakingas veikimas.
ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.
