Pereiti prie turinio
Sveikata

Tyrimai geri, bet savijauta negerėja: šie 3 klausimai gydytojui gali pakeisti tolesnę paiešką

Gydytojo patikinimas, kad tyrimai reikšmingų pakitimų nerodė, ne visada reiškia, jog žmogus iškart pasijus geriau. Simptomai gali išlikti, todėl kyla klausimas, kodėl savijauta negerėja ir kokių veiksmų imtis toliau.

Tokioje situacijoje natūralu norėti atlikti dar vieną tyrimą ar kreiptis į kitą specialistą. Vis dėlto „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius atkreipia dėmesį, kad konsultacijų ir tyrimų skaičius gali augti, o tikroji negalavimų priežastis taip ir likti nenustatyta.

Gydytojo teigimu, kartais prasmingiau ne skubėti atlikti naują tyrimą, bet kartu iš naujo įvertinti visus simptomus, ankstesnius rezultatus ir sudaryti tolesnį veiksmų planą.

Kodėl atsakymo gali tekti ieškoti ilgiau

Jeigu savijauta ilgai negerėja, prof. V. Kasiulevičius rekomenduoja dar kartą apsilankyti pas šeimos arba vidaus ligų gydytoją. Reikėtų aptarti, kaip keitėsi simptomai, ką parodė iki šiol atlikti tyrimai ir kokios dar galimos negalavimų priežastys. Net ir tada, kai diagnozė neaiški, pacientui svarbu žinoti, kaip bus tęsiamas ištyrimas.

Nuovargį, pilvo ar nugaros skausmą, kosulį gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių. Vienos iš jų nustatomos greitai, o kitoms išsiaiškinti reikia daugiau laiko. Tam tikrais atvejais būtini papildomi tyrimai, kitais – simptomų stebėjimas.

Prof. V. Kasiulevičius pabrėžia, kad kiekvienas tyrimas turi konkrečią paskirtį ir ribas. Normalus rezultatas gali sumažinti kai kurių ligų tikimybę, tačiau jis nepaaiškina visų galimų blogos savijautos priežasčių.

„Ligų diagnostikoje pats laikas suteikia naujos informacijos“, – sako pašnekovas. Jei simptomai silpnėja ir išnyksta, gydytojas gali rinktis vieną taktiką. Tačiau negalavimams užsitęsus, stiprėjant ar atsiradus naujiems simptomams, būklę būtina įvertinti pakartotinai, net jei pirmieji tyrimai buvo geri.

Tyrimai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į simptomus, apžiūros rezultatus ir įtariamas ligas. Atliekant daug tyrimų be aiškaus tikslo, gali būti aptikta atsitiktinių pakitimų, nesusijusių su žmogaus savijauta. Tuomet tenka aiškintis jų reikšmę ir atlikti papildomus tyrimus, o pagrindinė negalavimų priežastis gali likti nenustatyta.

Ką daryti, kai aplankyti jau keli specialistai

Jeigu žmogus konsultavosi su keliais specialistais, tačiau atsakymo vis dar nėra, prof. V. Kasiulevičius pataria prieš pradedant naują paiešką sustoti ir su gydytoju peržiūrėti visą iki šiol nueitą kelią.

Į konsultaciją verta atsinešti atliktų tyrimų atsakymus, specialistų išvadas ir vartojamų vaistų sąrašą. Taip pat svarbu prisiminti, kada prasidėjo negalavimai, kaip jie keitėsi ir kas simptomus sustiprina arba palengvina.

Turėdamas šią informaciją, gydytojas gali palyginti skirtingu metu atliktų tyrimų rezultatus, įvertinti simptomų pokyčius, galimą vaistų poveikį ir kitas sveikatos problemas. Toks bendras vaizdas kartais padeda pastebėti anksčiau neįžvelgtas sąsajas ir nuspręsti, kokių papildomų tyrimų ar konsultacijų dar reikia.

Profesorius pabrėžia, kad ligos priežasties reikėtų ieškoti nuosekliai. Prieš atliekant konkretų tyrimą svarbu suprasti, kodėl jis skiriamas, ką jo rezultatai galėtų parodyti ir kaip jie pakeistų tolesnį gydymą.

Trys klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

Po konsultacijos pacientui svarbu aiškiai suprasti, kas jau žinoma apie jo būklę ir kokių veiksmų siūloma imtis toliau. Net jei diagnozė dar nenustatyta, verta gydytojo paklausti:

  1. Kokios negalavimų priežastys šiuo metu yra labiausiai tikėtinos?
  2. Kokių tyrimų ar kitų veiksmų reikėtų imtis toliau?
  3. Kada būtina kreiptis pakartotinai ir kokie simptomai rodytų, kad pagalbos reikia skubiau?

„Pacientas turėtų drąsiai klausti, prašyti paaiškinti tyrimų rezultatus ir siūlomą gydymo ar ištyrimo planą. Kuo geriau žmogus supranta savo sveikatos būklę, tuo lengviau jam dalyvauti priimant sprendimus. Pacientas turi būti diagnostikos partneris, o ne jos koordinatorius“, – pabrėžia prof. V. Kasiulevičius.

Užsitęsusi negalavimų priežasties paieška gali pareikalauti laiko, pajamų ir emocinių jėgų. Kai kurių ligų atveju delsimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Todėl net ir nesant galutinio atsakymo žmogus neturėtų likti vienas – aiškiai sutartas planas, kada ir kaip bus tęsiamas ištyrimas, jau yra konkretus žingsnis pirmyn.

Pasidalykite straipsniu
Apie autorių

Portalo „Žinios Gyvai“ autorius. Rengia ir redaguoja aktualius informacinius straipsnius.

Visi autoriaus straipsniai