Europa svarsto, kas galėtų jos vardu tiesiogiai kalbėtis su Rusijos režimo vadovu Vladimiru Putinu, skelbia „Politico“. Europos pareigūnai supranta, kad sprendžiant Ukrainos taikos susitarimo klausimą gali prireikti atskiro derybininko, tačiau kol kas neaišku, kam būtų patikėtas šis vaidmuo.
Europos vyriausybės vis labiau vertina galimybę paskirti žmogų, kuris tiesioginėse derybose atstovautų Europos interesams. Čekijos prezidentas Petras Pavelas antradienį teigė, kad V. Putinas Europos Sąjungos nelaiko autoritetu.
Pasak jo, Rusijos lyderis nenori kalbėtis su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, nebendrauja su ES vyriausiąja įgaliotine Kaja Kallas ir yra nutraukęs ryšius su kitais Europos lyderiais, tarp jų – Emmanueliu Macronu.
Ieškoma bendro Europos atstovo
P. Pavelas mano, kad ES turėtų paskirti vieną žmogų arba jų grupę, kuri kalbėtų visos Europos vardu. Tai nebūtinai turėtų būti ES ar NATO pareigūnai – svarbiausia, kad Europos valstybės suteiktų jiems įgaliojimus derėtis.
Diskusijas sustiprino Donaldo Trumpo pozicija. Jis palaiko tiesioginį ryšį su Rusija ir bendrauja su V. Putinu, aplenkdamas Europos šalis. Dėl to Briuselyje ir už jo ribų vėl svarstoma, ar Europa neturėtų pati palaikyti tiesioginio kontakto su Kremliumi, kad apsaugotų savo interesus ir padėtų Ukrainai išvengti jai nepalankaus susitarimo.
Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto garbės narys Deividas Lidingtonas teigė, kad, nors tai sunku pripažinti, ryšio kanalas su V. Putinu Europai būtų naudingas. Jis nesitiki, kad artimiausiu metu toks kanalas duotų reikšmingų rezultatų, tačiau mano, jog verta jį turėti, kad prireikus būtų galima juo pasinaudoti.
Diplomatai ir pareigūnai kol kas nesutaria, kas geriausiai galėtų atstovauti Europai. U. von der Leyen jau tiesiogiai derėjosi su D. Trumpu dėl prekybos. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa anksčiau per savo biurą buvo užmezgęs ryšius su Kremliumi. K. Kallas taip pat laikoma galima kandidate, nes atstovauja bendriems Europos interesams.
Vis dėlto vienos ES valstybės diplomatas pabrėžė, kad Briuselio institucijos turi pripažinti: galimas susitarimas su V. Putinu ir D. Trumpu nebus grindžiamas ES protokolu. Jo teigimu, Europa negalėtų į derybas atvykti su dviem ar trimis žmonėmis, kurie visi kalbėtų jos vardu.
Diplomatas taip pat sakė, kad galutinis sprendimas turėtų priklausyti nuo to, kas Europai suteiktų daugiausia naudos, o ne nuo asmeninių kovų dėl įtakos ar ambicijų.
Vis daugiau dėmesio – Suomijos prezidentui
Tarp svarstomų pavardžių vis dažniau minimas Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas. Jo kandidatūrą stiprina du pagrindiniai argumentai: tikėtina, kad iš visų ES lyderių jis palaiko geriausius santykius su D. Trumpu, o Suomija turi ilgametės bendravimo su Rusija patirties.
Suomiją ir Rusiją skiria 1 300 kilometrų siena, o praeityje šios valstybės yra kariavusios. Diplomatas teigė, kad A. Stubbas domina dėl Suomijos žinių apie Rusiją ir tradicijos palaikyti dialogą su kaimyne. Jo vertinimu, suomiai geriau nei daugelis kitų europiečių supranta, ko reikia, kad tokioje situacijoje būtų galima jaustis saugiai.
Kitas ES diplomatas A. Stubbą pavadino vieninteliu asmeniu, kuris iki šiol pats pasiūlėsi imtis aukšto lygio politinio lyderio vaidmens. Jo manymu, Suomijos prezidentas galėtų tapti Europos pasiuntiniu būsimame taikos viršūnių susitikime.
Antradienį A. Stubbas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Steve‘u Witkoffu lankėsi Norvegijoje. Ten vyko derybos prieš JAV pasiuntinio vizitą į Rusiją.
