Rudenį ir žiemą, sustiprėjus vėjui, nuvirtusių medžių galima pamatyti laukuose, pakelėse, miškuose ar prie sodybų. Toks medis gali pasirodyti niekam nebereikalingas, todėl kai kurie gyventojai susigundo jį supjaustyti ir parsivežti malkoms. Tačiau vien tai, kad medis guli ilgą laiką, nereiškia, jog jį galima pasiimti savo reikmėms.
Naujienų portalui tv3.lt teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškino, kad savavališkas svetimos medienos paėmimas gali užtraukti administracinę baudą, o tam tikrais atvejais – ir baudžiamąją atsakomybę.
Nuvirtęs medis vis tiek turi savininką
Teisininkės teigimu, prieš imantis pjūklo būtina išsiaiškinti, kam priklauso medis ir teritorija, kurioje jis guli. Medieną galima tvarkyti ar pasiimti tik gavus savininko arba teisėto valdytojo sutikimą.
Civilinio kodekso 4.37 straipsnis savininkui suteikia teisę savo turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Audra ar kitos gamtos aplinkybės šios teisės nepanaikina. Todėl reikšmės neturi nei tai, kad medis nudžiūvęs, nei tai, kad jis ilgai nesutvarkytas ar atrodo paliktas likimo valiai.
Atstumas iki gyvenamojo namo taip pat nieko nekeičia. Jei medis guli šalia sodybos, tačiau žemė žmogui nepriklauso, pirmiausia reikia kreiptis į sklypo savininką ar kitą teisėtą valdytoją.
Bauda gali grėsti net dėl vieno medžio
Nėra taip, kad atsakomybė taikoma tik pasiėmus didelį kiekį medienos. Vertinamas ne vien medžių skaičius, bet ir medienos vertė, atlikti veiksmai bei kitos aplinkybės. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už savavališką vėjavartų, vėjalaužų ir nukirstų medžių pasisavinimą.
Už savavališką vėjavartų ar vėjalaužų pasisavinimą fiziniam asmeniui gali būti skiriama 10–14 eurų bauda. Už savavališką nukirstų medžių pasisavinimą numatyta 70–140 eurų bauda.
Tačiau administracinė bauda ne visada yra didžiausia galima pasekmė. Jei veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, svetimos medienos paėmimas gali būti vertinamas kaip vagystė.
Teisininkė nurodė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. baudžiamajame įsakyme nagrinėtą atvejį. Jame buvo vertinamas vienos nuvirtusios drebulės supjaustymas ir krovimas į automobilį. Paimtos medienos kiekis siekė 2,96 kietmetrio, o vertė – 180,12 euro. Veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.
Be atsakomybės už pažeidimą, neteisėtai pasiėmus medieną gali tekti ją grąžinti arba atlyginti savininkui padarytą žalą.
Nupjovus augantį medį baudos dar didesnės
Atsakomybė taikoma ne tik savavališkai pasiėmus jau nuvirtusį medį. Nusižengimu gali būti laikomas ir augančio medžio nupjovimas ne savo teritorijoje.
Galimos pasekmės priklauso nuo medžio apsaugos statuso, vietos, iškirstos medienos kiekio ir to, ar pažeidimas padarytas pakartotinai.
Už neteisėtą saugotino medžio arba medžio, apie kurio pašalinimą privaloma pranešti savivaldybei, sunaikinimą ne miško žemėje fiziniam asmeniui gali būti skiriama 180–600 eurų bauda. Už kitų medžių neteisėtą sunaikinimą ne miško žemėje numatytas įspėjimas arba 40–160 eurų bauda.
Valstybinėje ar privačioje miško žemėje savavališkai kertant, naikinant ar žalojant medžius ir krūmus, kai medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, gresia 60–300 eurų bauda. Jei iškertamas didesnis kiekis, baudos didėja.
Miške savavališkai iškirtus daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių medienos, už atitinkamus pirmą kartą padarytus pažeidimus gali būti skiriama 560–1,2 tūkst. eurų bauda.
„Pakelė“ dar nepasako, kam priklauso medis
Pagrindinė taisyklė visose vietose yra ta pati: svetimos medienos negalima pasiimti be savininko arba teisėto valdytojo sutikimo. Vis dėlto kreipimosi tvarka priklauso nuo konkrečios teritorijos ir jai taikomų reikalavimų.
Jeigu medis nuvirto privačiame sklype ar laukuose, reikėtų susisiekti su savininku. Valstybinėje žemėje pirmiausia reikia nustatyti, kas atsakingas už konkrečią teritoriją – tai gali būti savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba ar kita institucija.
Vien žodis „pakelė“ neleidžia nustatyti teritorijos teisinio statuso. Medis gali būti kelio juostoje, privačiame sklype arba kitoje valstybinėje žemėje, todėl būtina išsiaiškinti tikslią jo buvimo vietą.
Miškuose galioja ir papildomi reikalavimai. Net jeigu konkrečiu atveju leidimo kirsti mišką nereikia, tai savaime nesuteikia teisės pasiimti jame gulinčios medienos. Dalis negyvos medienos miškuose paliekama biologinei įvairovei išsaugoti.
Ką daryti, jei norite medį pasiimti teisėtai?
Norint nuvirtusį medį naudoti malkoms, pirmiausia reikia nustatyti jo buvimo vietą, išsiaiškinti, kam priklauso teritorija ir mediena, bei susitarti su savininku ar teisėtu valdytoju.
Raimonda Joskaudienė pataria dėl konkretaus medžio gauti raštišką sutikimą jį tvarkyti ir dokumentą arba aiškų susitarimą, patvirtinantį medienos perdavimą.
Taip pat būtina išsiaiškinti, ar nereikalingas leidimas, pranešimas savivaldybei ar Valstybinei miškų tarnybai ir ar toje vietoje netaikomi specialūs apribojimai.
Jeigu nuvirtęs medis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, pastatui ar eismui, reikia skambinti 112. Vis dėlto net ir skubus pavojingo medžio pašalinimas nesuteikia teisės pasiimti jo medieną.
Todėl prieš pjaunant ir kraunant rastą medį į automobilį verta įsitikinti, kad turite reikiamą sutikimą. Kitaip noras nemokamai pasirūpinti malkomis gali baigtis bauda, pareiga atlyginti žalą ar net baudžiamąja atsakomybe.
