Mirusiųjų skrodimus atliekantis ekspertas papasakojo, kaip po mirties ir procedūros metu gali pasikeisti tatuiruotės. Geraldas Ledfordas iš Litl Roko, Arkanzaso valstijoje, JAV, pripažino nejaukiai besijaučiantis tada, kai dėl skrodimo tenka pažeisti kruopščiai pasirinktą žmogaus kūno piešinį, rašo walesonline.co.uk.
Tatuiruotės neretai siejamos su svarbiais prisiminimais – jos gali žymėti reikšmingą gyvenimo įvykį arba būti spontaniško sprendimo rezultatas. Tačiau iki laidojimo jų išvaizda gali gerokai pasikeisti.
Kada tatuiruotę tenka perpjauti?
Atsakydamas į klausimą „TikTok“ platformoje, Geraldas Ledfordas paaiškino, kad dažniausiai tatuiruotės skrodimui netrukdo. Vis dėlto kai kuriais atvejais jas tenka perpjauti, kad būtų galima atlikti reikalingą pjūvį.
Ekspertas nurodė, jog atliekant Y formos pjūvį per krūtinę reikia pasiekti ir išimti visus vidaus organus. Jis teigė dėl to apgailestaujantis, nes taip gali būti sugadinamas žmogaus kūno piešinys.
Y formos pjūvis skrodimo metu naudojamas siekiant pasiekti krūtinės ir pilvo ertmes bei ištirti jose esančius organus.
Pasak Geraldo, vėliau balzamuotojas pjūvį susiuva. Dažniausiai odos vietas pavyksta sulygiuoti gana tiksliai, kad tatuiruotės linijos sutaptų arba beveik sutaptų. Kadangi kūnas karste būna uždengtas drabužiais, galutinio rezultato paprastai niekas nepamato.
Nepaisant to, kad kartais tenka tatuiruotes pažeisti, ekspertas sakė vis dar atkreipiantis į jas dėmesį. Jis domisi, kas pavaizduota ant kūno ir kokią istoriją galėtų pasakoti konkretus piešinys.
Vienas atvejis jį ypač nustebino: vyro kūne buvo kulkų skylių tatuiruotės, tačiau tikros kulkų padarytos žaizdos su pavaizduotomis vietomis nesutapo.
Geraldo įrašas internete sulaukė didelio dėmesio. Komentaruose žmonės tikėjosi, kad skrodimus atliekantys specialistai su mirusiųjų tatuiruotėmis elgiasi kiek įmanoma atsargiau.
Vienas vartotojas juokavo, kad jo sūnaus patologas turėtų nesiliesti prie vaikino pėdų, nes priešingu atveju gali tekti susidurti su vaiduokliu. Kiti komentatoriai dėkojo ekspertui už šiltą ir malonų paaiškinimą bei prašė būti švelniam su jų tatuiruotėmis.
Kas tatuiruotėms vyksta po mirties?
Tolesnį tatuiruotės likimą lemia dermos – gilesnio odos sluoksnio, kuriame įsitvirtina pigmentas – biologiniai pokyčiai.
Kadangi rašalas yra giliai odoje, ankstyvuoju laikotarpiu po mirties tatuiruotės dažniausiai išlieka. Kai kuriais atvejais jos net gali atrodyti ryškesnės. Širdžiai nustojus plakti, kraujas pasišalina iš paviršinių kapiliarų, oda pabąla, todėl pigmentas tampa labiau matomas.
Kūno padėtis taip pat gali turėti įtakos odos spalvai. Dėl gravitacijos kraujas gali susikaupti apatinėse kūno dalyse ir sukelti lavondėmes, todėl oda gali tapti tamsiai violetinė ar rausvai purpurinė. Pats tatuiruotės pigmentas tuo metu išlieka nepakitęs.
Tačiau prasidėjus irimui situacija pasikeičia. Ankstyvose puvimo stadijose pradeda irti, atsiskirti ir luptis epidermis – išorinis odos sluoksnis.
Procesui tęsiantis kelias savaites, yrant vidinėms organizmo struktūroms išsiskiria tamsiai raudoni, žalsvi ir juodi junginiai. Jie smarkiai pakeičia odos spalvą, o susidariusi drumsta masė gali visiškai uždengti anksčiau matytą tatuiruotę.
Nors tatuiruotės daromos taip, kad išliktų visą žmogaus gyvenimą, po mirties jos nebūtinai išlieka tokios pačios. Laikui bėgant jos gali išblukti arba tapti visai nematomos.
