Praėjusį sekmadienį į Lietuvos oro erdvę įskrido dronas, kuris galiausiai nukrito Pasvalio rajone. NATO naikintuvai buvo pakelti į orą, tačiau objekto nesunaikino – tam sutrukdė ir prastos oro sąlygos. Šiaulių bei Panevėžio apskrityse paskelbtas raudonas, o Kaune – geltonas oro pavojaus signalas. Vis dėlto gyventojų perspėjimai juos pasiekė tik maždaug po valandos nuo pirmųjų pranešimų apie galimą droną. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad po poros metų Lietuvos oro gynybos sistema bus geresnė.
Perspėjimai gyventojus pasiekė pavėluotai
V. Vitkauskas teigė, kad po incidento buvo peržiūrėti reagavimo algoritmai. Esą būtina paspartinti reakciją ir tiksliau įvertinti objektus, nes svarbiausia nustatyti, kas gali pažeisti Lietuvos oro erdvę.
Anot jo, reikšmę turi ir tai, iš kur bepilotis orlaivis atskrido – iš priešiškos teritorijos ar draugiškos valstybės, priklausančios Šengeno zonai. Iš priešiškos teritorijos atskriejęs objektas vertinamas kaip keliantis didesnę riziką, todėl tokiu atveju budrumas yra aukštesnis.
Su draugiškomis valstybėmis Lietuva keičiasi bendru situacijos vertinimu, stebėjimo bei radarų duomenimis, kurie integruoti į NATO sistemą. Šiuo atveju ypač svarbus buvo objekto identifikavimas ir jo radarinio žymens interpretacija. Lietuvos specialistai jį įvertino vienaip, o Lenkijos ekspertai, tikėtina, kitaip.
Nors išankstinio įspėjimo nebuvo, reakcija galiausiai įvyko: naikintuvai pakilo, o gyventojai buvo perspėti. V. Vitkausko vertinimu, procesas galėjo būti trumpesnis, tačiau sprendžiant dėl grėsmės būtina įvertinti galimas pasekmes.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pavojų, kad dažni klaidingi perspėjimai gali sumažinti žmonių pasitikėjimą sistema. Jei gyventojai bus įspėjami dėl nepatvirtintų grėsmių, tikro pavojaus atveju jie gali į signalus nebereaguoti. Todėl sprendžiant, kada skelbti perspėjimą, tenka balansuoti tarp duomenų patikimumo ir būtinybės nekelti bereikalingos panikos.
Daugiau dronų reikštų kitokį reagavimą
Paklaustas, kaip būtų elgiamasi, jei vienu metu pasirodytų daugiau dronų, V. Vitkauskas pabrėžė, kad kiekviena situacija būtų vertinama atskirai. Taikos metu taikomi vieni algoritmai, o karo ar numatomos atakos atveju sprendimai ir reakcija būtų kitokie.
Jo teigimu, svarbu išlaikyti priemonių proporcingumą ir neviršyti būtino pajėgų išdėstymo, nes kiekvienas veiksmas kainuoja. Pavienių incidentų atveju, kai per kelis mėnesius užfiksuojamas vienas ar du tokie įvykiai, naikintuvų pasitelkimas, jo vertinimu, yra adekvatus šiandienos grėsmei.
Stebėjimo priemonės, radarų duomenų naudojimas ir reakcijos greitis gali būti tobulinami, tačiau tam reikia laiko, pinigų, ekspertų ir inžinierių. V. Vitkausko teigimu, tokių specialistų nėra lengva rasti ar parengti.
Kritika: aptikimo ir neutralizavimo srityse rezultatų nėra
A. Kumpio teigimu, pastaruosius dvejus metus kartojami tie patys pažadai, tačiau realių rezultatų, jo vertinimu, nematyti nei aptikimo, nei neutralizavimo srityse.
Pirmoji informacija apie galimą grėsmę gauta 5.47 val., kai Lenkijos teritorijoje pastebėtos žymos, rodžiusios, kad objektas juda Lietuvos kryptimi. Lietuvos ir Lenkijos sieną dronas kirto 6.02 val. 6.15 val. Bendrasis pagalbos centras sulaukė gyventojų skambučių iš Kalvarijos ir Marijampolės – žmonės pranešė girdintys dronui būdingą garsą. Gyventojams pirmieji perspėjimai išsiųsti apie 7 val.
A. Kumpio aiškinimu, Lietuva neturi optinių ir garso jutiklių tinklo, taip pat aktyvių bei pasyvių artimojo nuotolio radarų sistemos. Todėl šiuo metu daugiausia remiamasi tolimojo ir vidutinio nuotolio radarais. Galutiniu aptikimo etapu tampa naikintuvo radaras arba piloto vizualiai atpažintas objektas.
Jis taip pat sakė, kad leidimas sunaikinti taikinį neturėtų būti duodamas tol, kol objektas nėra vizualiai identifikuotas ir pagal jo požymius nenustatyta, kad jis kelia pavojų. Tik tada gali būti priimamas sprendimas jį atakuoti.
Šiuo atveju radaruose dronas buvo matomas, tačiau vizualiai jo atpažinti nepavyko. Leidimas naikinti taikinį nebuvo gautas, todėl naikintuvai apsisuko. A. Kumpio manymu, dronas skrido tol, kol baigėsi degalai. Gyventojų įrašytame garse prieš sprogimą girdėti, kaip užgeso variklis, po to aparatas nukrito ir atsitrenkęs į žemę sprogo.
Pasvalio gyventojai slėpėsi rūsiuose
P. Balčiūnas pasakojo, kad raudoną oro pavojaus signalą įvertino kaip realios grėsmės ženklą. Jo šeima nuėjo į rūsį, o pats jis išvyko į įvykio vietą, jei prireiktų padėti aptverti teritoriją ar atlikti kitus darbus. Tačiau policija jau buvo atvykusi, todėl pagalbos neprireikė. Netrukus raudonas signalas buvo atšauktas.
Pasak P. Balčiūno, priedangų sistema veikia, nors incidentas įvyko sekmadienį, kai įstaigos buvo uždarytos. Prie priedangų įrengtos antivandalinės spynos, o nurodytu telefono numeriu paskambinus galima gauti kodą ir atrakinti patalpas.
Vis dėlto darbuotojai nesulaukė nė vieno skambučio iš žmonių, prašiusių patekti į šias patalpas. P. Balčiūnas pastebėjo, kad daugiabučių ir kitų namų gyventojai dažnai nesitraukė į saugias vietas – liko prie langų, stebėjo ir klausėsi. Jo teigimu, taip elgtis nereikėtų: paskelbus pavojų žmonės turėtų ieškoti priedangos.
Ministro atsakomybės klausimas vėl iškilo į pirmą planą
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas gegužės viduryje buvo nurodęs, kad vasaros pabaigoje Lietuva turės daugiau galimybių aptikti panašias grėsmes. Tačiau spaudos konferencijoje jau kalbėta apie 2027 metų pabaigą. A. Kumpio teigimu, skaudžios nelaimės atveju ministras turėtų trauktis.
T. Martinaitis sakė, kad tokiu atveju reikėtų vertinti konkrečias aplinkybes ir politinės bei kitokios atsakomybės klausimą. Jis pripažino, kad ne viskas gali būti padaryta, tačiau pabrėžė, jog kartu tobulėja ir dronų technologijos.
Jo teigimu, svarbus ir žmogiškasis veiksnys. Net Ukrainoje, kur vyksta karas, krenta balistinės raketos ir skraido dronų spiečiai, žmonės toliau gyvena, o kai kuriais atvejais į grėsmes žiūri pernelyg atlaidžiai.
T. Martinaitis taip pat nurodė, kad artimiausiu metu planuojamas išvažiuojamasis posėdis, kurio metu bus lankomi objektai ir vertinama oro gynybos sistema bei turimi pajėgumai. Tačiau sekmadienio incidentas parodė, kad net prie objekto priartėję NATO naikintuvai dėl tiršto rūko ir kitų oro sąlygų negalėjo jo aiškiai identifikuoti.
Pasak jo, net Ukrainoje, kur naudojamos naujausios technologijos, prastas oras gali labai apsunkinti tiek puolimą, tiek gynybą. T. Martinaitis abejojo, ar įmanoma sukurti sistemą, kuri šimtu procentų užkirstų kelią visoms grėsmėms. Dronai peržengia ankstesnes technologines ribas, tačiau jų naudojimą ir aptikimą taip pat veikia oro sąlygos bei subjektyvūs veiksniai.
D. Gaižauskas teigė, kad nelaimės atveju ministras turėtų pasitraukti. Jo nuomone, valdžia žmonėms sukėlė pernelyg didelius lūkesčius ir nepasakė tikrosios padėties. Jei apsaugoti galima tik dalį Lietuvos ar atskirus strateginius objektus, visuomenė, pasak jo, turėtų tai žinoti, įskaitant informaciją apie dengiamą ir nedengiamą teritorijos dalį.
D. Gaižauskas pabrėžė, kad Lietuva kalba apie savo pajėgumą, tačiau dronas neseniai praskriejo Suvalkų koridoriumi, per visą šalį, ir nebuvo pastebėtas. Šį kartą objektas taip pat beveik kirto visą Lietuvą, o sistemos buvo aktyvuotos tik vėlyvame etape. Veiksmai pradėti apie 6 val., tačiau gyventojų perspėjimo sistemos imtos aktyvinti tik po 7 val., praėjus beveik valandai.
Jo teigimu, spragų akivaizdu, todėl jas būtina skubiai šalinti. D. Gaižauskas kritikavo ministrą dėl nuo kovo mėnesio augintų lūkesčių: anksčiau buvo teigiama, kad įranga jau nupirkta ir tereikia ją sujungti, o dabar terminai nukeliami į 2027 metus. Be to, tai jau antras incidentas, o komitetas tik dabar ruošiasi vietoje įvertinti, kokie pajėgumai iš tiesų turimi.
