Spalis Lietuvoje minimas kaip krūties vėžio žinomumo mėnuo. Valstybinė ligonių kasa ir Nacionalinis vėžio centras (NVC) ragina sveikata rūpintis ir tuomet, kai jokių negalavimų nejaučiama.
NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė paaiškino, ką gali atskleisti vos 5–10 minučių trunkanti mamografija, kaip jai pasiruošti ir kodėl siuntimas papildomiems tyrimams dar nėra vėžio patvirtinimas.
Mamografija laikoma pagrindiniu ir veiksmingiausiu krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos metodu. Ji gali parodyti dar neapčiuopiamus mažus pakitimus, tarp jų – kalcio sankaupas ar pakitusią audinio struktūrą.
Europos krūties vaizdinimo draugija (EUSOBI) pabrėžia, kad mamografinė patikra mažina mirtingumą nuo krūties vėžio. Vis dėlto nė vienas tyrimas nėra neklystantis. Kai kurie navikai gali būti nematomi, ypač esant tankiam krūtų audiniui, todėl tuomet gali būti skiriami papildomi tyrimai. Nauji simptomai yra priežastis kreiptis į gydytoją net ir tada, kai ankstesnės mamogramos rezultatas buvo normalus.
Pakitimai nustatomi ir simptomų nejaučiančioms moterims
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad atliekant mamografiją krūties vėžys nustatomas 5–7 iš 1000 sveikomis besijaučiančių moterų. NVC duomenimis, atlikus mamografiją ir prireikus papildomus tyrimus, pagal ligų prevencijos programą krūties vėžiniai pakitimai aptinkami maždaug 6–7 iš 1000 tiriamų moterų.
Maždaug 6 iš 100 tyrimų atvejų mamogramoje pastebimas radinys, kurį būtina patikslinti. Tai savaime nereiškia vėžio – papildomais tyrimais siekiama nustatyti, kokio pobūdžio yra matomas pakitimas.
Prieš mamografiją patariama nenaudoti dezodoranto, antiperspiranto, pudros, talko ar kūno kremo pažastyse ir ant krūtų. Šių priemonių dalelės gali patekti į vaizdą ir apsunkinti jo vertinimą. Patogiau apsirengti atskirą viršutinį drabužį, nes tyrimo metu reikia nusirengti iki juosmens.
Jeigu anksčiau tyrimas buvo atliktas kitoje gydymo įstaigoje, svarbu pasirūpinti, kad ankstesni vaizdai būtų prieinami palyginti. Radiologijos technologui reikia pasakyti apie krūtų operacijas, implantus, galimą nėštumą, žindymą ir pastebėtus pokyčius.
Atliekant tyrimą kiekviena krūtis kelioms sekundėms suspaudžiama tarp aparato plokštelių. Taip gaunamas ryškesnis vaizdas ir sumažinama reikalinga spinduliuotės dozė. Moteris gali jausti spaudimą, diskomfortą ar trumpalaikį skausmą. Jei skausmas stiprus, apie tai būtina informuoti radiologijos technologą. Įprastai visas procesas, įskaitant pasiruošimą, trunka apie 5–10 minučių. Po tyrimo verta pasiteirauti, kada ir kokiu būdu bus pateikti rezultatai, taip pat išsiaiškinti, ar krūtų audinys yra tankus.
Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa vykdoma nuo 2005 metų. Tarp dažniausių moterų baimių – nerimas dėl rentgeno spinduliuotės, galimo skausmo ir įsitikinimas, kad kvietimas atlikti papildomus tyrimus reiškia jau nustatytą vėžį. Mamografijai naudojama nedidelė rentgeno spinduliuotės dozė.
Galima rizika nėra lygi nuliui, todėl patikra skiriama konkretaus amžiaus moterims ir atliekama nustatytu dažniu. Europos rekomendacijose nurodoma, kad šiose grupėse patikros nauda, mažinant mirtingumą nuo krūties vėžio, yra didesnė už galimą žalą. Papildomas ištyrimas reiškia tik būtinybę išsamiau įvertinti radinį, o ne patvirtintą vėžio diagnozę.
Ankstyvas nustatymas gali pakeisti gydymo eigą
Diagnozavus krūties vėžį ankstyvoje stadijoje, tikimybė ligą išgydyti yra didžiausia. Moterų išgyvenamumas tokiu atveju gali būti beveik toks pat kaip nesergančiųjų krūties vėžiu. Gydymas dažnai būna mažesnės apimties: galima atlikti krūtį išsaugančią operaciją, mažesnės apimties pažasties limfmazgių chirurgiją, o įvertinus naviko biologines savybes daliai pacienčių gali neprireikti chemoterapijos. Ankstyvos stadijos liga dažniausiai gydoma siekiant visiško išgijimo, todėl ilgalaikė prognozė būna labai gera.
Pažengus ligai, gydymas paprastai tampa sudėtingesnis, trunka ilgiau ir dažniau apima kelių metodų derinį. Vėžiui išplitus į kitus organus, pagrindinis tikslas dažniausiai yra kuo ilgiau kontroliuoti ligą, pristabdyti jos progresavimą ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Prognozę lemia ne vien stadija – svarbios ir naviko biologinės savybės, moters amžius, bendra sveikatos būklė bei atsakas į gydymą. Todėl tokios pačios stadijos liga skirtingoms moterims gali būti gydoma nevienodai, o prognozė gali skirtis.
Kuo anksčiau krūties vėžys nustatomas, tuo dažniau galima pasirinkti mažesnės apimties gydymą ir tuo didesnė tikimybė ligą sėkmingai išgydyti.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus naują darinį ar sukietėjimą krūtyje arba pažastyje, įtrauktą spenelį, kraujingas išskyras, odos įdubimą ar paraudimą, ilgai nepraeinantį skausmą vienoje vietoje, taip pat pasikeitus krūties dydžiui ar formai.
Nors tokie pokyčiai dažnai būna nepiktybiniai, juos būtina įvertinti. Atsiradus simptomams nereikėtų laukti kitos profilaktinės mamogramos – tokiu atveju reikalingas diagnostinis ištyrimas.
Ankstyvas krūties vėžys neretai nesukelia jokių juntamų požymių. Mamografija gali atskleisti pakitimą dar iki tol, kol jį įmanoma apčiuopti. Dalyvavimas prevencinėje programoje neužtikrina, kad liga niekada neatsiras ar kad bus pastebėti absoliučiai visi pakitimai, tačiau tai yra įrodymais pagrįsta galimybė krūties vėžį nustatyti anksčiau.
Kam priklauso nemokama mamografija?
Higienos instituto duomenimis, 2025 metais Lietuvoje krūties vėžiu sirgo beveik 22 tūkst. moterų, o apie 550 nuo šios ligos mirė. Ligotumo rodiklis apima visas moteris, kurioms ši diagnozė tais metais buvo užregistruota gydymo įstaigoje, ne tik naujai nustatytus atvejus.
Ligonių kasų duomenimis, pernai pagal krūties vėžio prevencinę programą atlikta 230 tūkst. mamogramų. Maždaug 94–96 proc. įvertintų tyrimų nerodė pakitimų arba atskleidė gerybinius radinius.
Nemokama programa skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 45–74 metų moterims (imtinai). Mamografiją jos gali atlikti kartą per dvejus metus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą, reikia registruotis gydymo įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa ir turi mamografijos aparatą. Jei patikrą organizuoja koordinavimo centras, moteriai gali būti išsiųstas asmeninis kvietimas, kuriame jau nurodytas vizito pas specialistą laikas.
Net ir nepatenkant į programoje nustatytą amžiaus grupę, pastebėjus minėtus simptomus ar kilus kitų įtarimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo gydymo įstaigą.
