Kitąmet pacientams gali būti sunkiau nemokamai patekti pas privačiai dirbančius gydytojus. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis paskelbė, kad 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatoma skirti 34 mln. eurų mažiau nei šiemet. Šios lėšos būtų nukreiptos valstybinėms ligoninėms.
Privačiojo sektoriaus atstovai įspėja, kad dėl tokio sprendimo pacientų laukimo eilės gali pailgėti. Kai kurių specialistų konsultacijų žmonės jau dabar laukia kelis mėnesius. Pavyzdžiui, Šiaulių ligoninėje pas gydytoją hematologę Astą Povilauskienę pacientams kartais tenka laukti 6–7 mėnesius.
Ilgo laukimo patirtimi dalijosi ir kalbinti pacientai: viena moteris pas pulmonologą laukė keturis mėnesius, kita dėl odos problemų registravosi prieš mėnesį, tačiau vizitą gavo tik sausio viduryje.
Kai valstybinėse įstaigose konsultacijos tenka laukti per ilgai, žmonės renkasi privačias klinikas. Pacientai pabrėžia, kad jos tampa svarbia alternatyva, ypač tuomet, kai sveikatos problemos yra skubios. Kaip pasakojo viena kalbinta moteris, pas neurologą patekti ypač sudėtinga – net ir stipriai suskaudus, į polikliniką greitai patekti beveik neįmanoma.
Daugiau pinigų viešosioms ligoninėms
Nuo kitų metų planuojama keisti gydymo paslaugų apmokėjimo principą. Pirmiausia finansavimas būtų skiriamas valstybinėms ligoninėms, o privačios įstaigos papildomų lėšų galėtų gauti tik tada, kai viešasis sektorius nepajėgtų užtikrinti konkrečių paslaugų.
L. Kukuraitis teigė, kad viešasis sektorius yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas, todėl būtent jis turi užtikrinti kasdienes ir visuomenei būtinas paslaugas.
Ministro skaičiavimu, dėl naujos tvarkos privačios gydymo įstaigos netektų 34 mln. eurų. Tuo metu valstybinės ligoninės tikisi, kad didesnis finansavimas padės pagerinti paslaugų prieinamumą ir leis sistemai veikti efektyviau, teigė Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas.
Ar 34 mln. eurų pakeis situaciją?
Tačiau abejojama, ar papildomos lėšos iš esmės išspręs viešųjų ligoninių problemas. Perskirsčius 34 mln. eurų visoms šalies ligoninėms, ši suma tesudarytų beveik trečdalį Vilniaus universitetinės ligoninės metinio biudžeto, kuris siekia 90 mln. eurų.
Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė tokį finansavimą, atsižvelgiant į didelę ir išplėtotą infrastruktūrą, palygino su lašu jūroje.
Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas pabrėžė, kad ilgainiui net ir nedidelės papildomos lėšos gali būti svarbios. Jo teigimu, susilpnėjus viešajam sektoriui regionuose, iškiltų didelių sergamumo ir mirtingumo problemų.
Privačių gydymo įstaigų atstovai perspėja, kad jų finansavimo sumažinimas gali reikšti ir kai kurių paslaugų praradimą pacientams. „Melivos“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė nurodė, kad iki šiol privačios įstaigos galėjo atlikti kardio operacijas ir implantuoti širdies stimuliatorius, tačiau ateityje šios paslaugos liktų tik valstybinėse gydymo įstaigose.
Kai kurių privačių paslaugų bus mažiau
Sveikatos apsaugos ministras pripažino, kad tam tikrų privačių paslaugų apimtis mažės. Tarp jų jis paminėjo slaugą namuose, dalį magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų ir dar kelias paslaugas. Vis dėlto, ministro teigimu, pokytis neturėtų viršyti kelių procentų.
Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius aiškino, kad tiek pat vietų turėtų būti atlaisvinta viešajame sektoriuje, todėl bendras paslaugų vietų skaičius sistemoje neturėtų sumažėti.
Valstybinės ligoninės tikisi, kad didesnis finansavimas paskatins medikus sugrįžti dirbti į viešąsias įstaigas. Tačiau privačiojo sektoriaus atstovai tokiu scenarijumi abejoja. L. Penikienė teigė, kad medikai šiuos planus vertina skeptiškai ir gali svarstyti ne grįžimą į, jų manymu, neefektyviai veikiančias įstaigas, o emigraciją.
Nauja privačių klinikų paslaugų apmokėjimo tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Šiuo metu ją rengia Sveikatos apsaugos ministerija.
