Vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui prabilus apie galimus įstatymų pakeitimus, susijusius su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiais užsieniečiais, viena iš tokių asmenų įvardyta baltarusių nevyriausybinės organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač pareiškė ketinanti gintis visomis įstatymų suteikiamomis priemonėmis.
Pirmadienį paskelbtame pareiškime, kurį gavo BNS, O. Karač pabrėžė, kad žmogaus teisių gynimas, pažeidimų fiksavimas, viešų ataskaitų rengimas ir kreipimasis į Lietuvos ar tarptautines institucijas savaime negali būti laikomi priešiškos veiklos prieš valstybę įrodymu.
Baltarusių visuomenininkė taip pat teigė ketinanti visais teisėtais būdais ginti savo reputaciją. Ji kategoriškai atmetė Lietuvos žvalgybos vertinimus, esą bendradarbiauja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
O. Karač nurodė, kad prieš savaitę iš vidaus reikalų viceministro Lino Drazdausko išgirdo grasinimų ją deportuoti į Baltarusiją. Dėl šių pareiškimų ji kreipėsi į kompetentingas Lietuvos institucijas ir paprašė įvertinti jų teisėtumą.
Pasak jos, valstybės pareigūnai turės priprasti prie to, kad dėl jų veiksmų gali būti teikiami skundai, nes tokia praktika teisinėje valstybėje yra normali.
„Mūsų namų“ vadovė taip pat pabrėžė, kad galimi Lietuvos teisės aktų pakeitimai nepanaikintų šalies tarptautinių įsipareigojimų. Jos teigimu, draudimas išsiųsti žmogų į valstybę, kurioje jam gresia kankinimai ar nežmoniškas elgesys, nėra institucijoms nepatogi techninė kliūtis, o pagrindinė teisinė garantija, kurią Lietuva yra įtvirtinusi savo parašu.
O. Karač teigia, kad Baltarusijoje jai už visuomeninę veiklą skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ji paragino ministrą įvertinti, kokią politinę, teisinę ir reputacinę kainą Lietuva pasirengusi mokėti, jei žmogaus teisių gynėja būtų išsiųsta į Baltarusijos kalėjimą, ir kas tokiu atveju prisiimtų politinę atsakomybę.
BNS skelbė, kad M. Katelynas pirmadienį paskelbė planuojantis inicijuoti teisinius sprendimus dėl užsieniečių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau negalinčių būti grąžintų į kilmės šalis dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas nustatė penkis Baltarusijos piliečius, kuriems prieglobstis nesuteiktas dėl grėsmės valstybės saugumui, tačiau jų išsiųsti iš Lietuvos negalima. Tarp jų ministras nurodė ir O. Karač.
Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, „Mūsų namų“ vadovei prieglobsčio nesuteikė, tačiau humanitariniais pagrindais išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
M. Katelynas taip pat žada kreiptis į atsakingas teisėsaugos institucijas, kad būtų įvertinta O. Karač ir jos vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veikla.
VSD vertinimu, ši organizacija sudaro palankias sąlygas į Lietuvą atvykti ir joje legalizuotis asmenims, bendradarbiaujantiems su priešiškų valstybių žvalgybos tarnybomis.
Tarptautinis piliečių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ Lietuvoje veikia daugiau nei dešimtmetį.
