Rudenį tvarkant kiemus ir sodus susikaupia nemažai lapų, nupjautos žolės, piktžolių bei nugenėtų šakų. Tačiau net ir augalinės kilmės atliekas būtina šalinti pagal nustatytą tvarką – priešingu atveju gyventojams gali grėsti baudos.
Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, palikti prie jų ar išvežti į tam neskirtas vietas. Atsakomybė tam tikrais atvejais taikoma ir už jų deginimą.
Naujienų portalui tv3.lt Aplinkos apsaugos departamentas paaiškino, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas, kur jas galima pristatyti ir kokios nuobaudos taikomos už pažeidimus.
Kur dėti žaliąsias atliekas?
AAD nurodo, kad žaliosios atliekos turi būti renkamos atskirai. Gyventojai jas gali kompostuoti savo sklype, išmesti į specialiai tam skirtus konteinerius, pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Į žaliųjų atliekų konteinerius atliekos turi būti metamos be plastikinių ir popierinių maišelių. Juose taip pat negali būti pakuočių, gyvūninės kilmės atliekų, karštų pelenų, chemiškai apdorotos medienos, smėlio, žvyro ar akmenų. Be to, reikia atsižvelgti į konkrečios savivaldybės nustatytus papildomus reikalavimus.
Į surinkimo aikšteles pristatomos atliekos turi būti be pašalinių priemaišų, pavyzdžiui, maišelių ar kitų pakuočių. Kadangi priėmimo tvarka ir leistini kiekiai gali skirtis, šią informaciją rekomenduojama iš anksto pasitikslinti su aikštelės operatoriumi.
Kompostuojant atliekas savo teritorijoje, kompostavimo vieta turi būti įrengta atokesnėje sklypo dalyje, ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Mažesnis atstumas galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Į buitinį kompostą netinka mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikas ir sintetinės atliekos. Taip pat negalima kompostuoti augalų ligomis užkrėstų augalų, šunų ir kačių ekskrementų, piktžolių su subrendusiomis sėklomis, skerdienos atliekų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų, fekalijų ar nuotekų valymo dumblo.
Už atliekas mišriame konteineryje – iki 140 eurų
Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius neturėtų patekti tai, kas gali būti perdirbta ar turi būti tvarkoma atskirai. Tai apima pakuotes, žaliąsias atliekas, elektroniką, tekstilę ir kitas rūšiuojamas atliekas.
Juose taip pat draudžiama mesti aplinkai pavojingas ar ją galinčias užteršti atliekas. Mišrių atliekų konteineriai skirti tik tam, kas lieka po rūšiavimo.
Žaliųjų atliekų dėjimą į mišrių atliekų konteinerius draudžia savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės. Už jų pažeidimą skiriama nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pažeidimą padarius pakartotinai, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.
Dažniausi pažeidimai – nuo konteinerių iki pamiškių
AAD dažniausiai fiksuoja tris su žaliosiomis atliekomis susijusius pažeidimus: jų išmetimą į mišrių atliekų konteinerius, palikimą tam neskirtose vietose ir deginimą nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų.
Lapų, žolės ar šakų negalima palikti šalia konteinerių, išversti pamiškėse, pakelėse ar kitose neleistinose vietose. Biologiškai suyrančios atliekos savaime netampa tinkamos išmesti gamtoje. Be to, kartu su piktžolėmis ar išrautais augalais gali būti išplatintos invazinės rūšys, keliančios grėsmę vietinei augalijai.
Į žaliųjų atliekų konteinerius taip pat draudžiama dėti atliekas su plastikiniais ar popieriniais maišeliais, pakuotes ir kitas neleistinas priemaišas.
Deginimo pažeidimu laikomas, pavyzdžiui, augalinių atliekų deginimas draudžiamoje teritorijoje arba jų deginimas kartu su buitinėmis ir kitomis atliekomis. Jei savivaldybė organizuoja atskirą žaliųjų atliekų surinkimą, privaloma laikytis jos nustatytos tvarkos.
Kada žaliąsias atliekas galima deginti?
AAD teigia, kad savo kieme žaliąsias atliekas galima deginti tik išimtiniais atvejais, kai jų neįmanoma kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu.
Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalų bei jų dalių deginti negalima. Išimtis taikoma tik sumedėjusių augalų deginimui rekreacijai skirtose ir pažymėtose laužavietėse.
Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose, esančiose už miestų, kurortų bei kurortinių teritorijų ribų, numatytos išimtys dėl nedidelio sumedėjusių augalų dalių kiekio ir rekreacinio deginimo.
Kaimuose ir viensėdžiuose reikia vadovautis savivaldybės nustatytomis sąlygomis ar draudimais. Jei tokios sąlygos nenustatytos, deginti draudžiama, išskyrus anksčiau nurodytas išimtis.
Kai deginimas leidžiamas, vienoje ugniavietėje vienu metu galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m³ sausų ir surinktų sumedėjusių augalų dalių – šakų ar stiebų. Ugniavietę būtina nuolat prižiūrėti, pasirūpinti, kad intensyvūs dūmai nepatektų į gyvenamąsias teritorijas, o baigus deginti ugnį visiškai užgesinti.
Deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško draudžiama, išskyrus nustatytas rekreacines laužavietes. Kartu negalima deginti kitų atliekų. Seniau nei prieš savaitę sukrautas krūvas prieš deginimą būtina perkrauti, o visais atvejais laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.
Už surinktų augalinių atliekų deginimą nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų gresia nuo 30 iki 230 eurų bauda. Taip pat įvertinama aplinkai padaryta žala.
Kiek kainuoja atliekų išvertimas gamtoje?
Žaliųjų ar kitų atliekų išmetimas miške, laukuose, pakelėse ar kitur aplinkoje laikomas aplinkos užteršimu atliekomis. Baudos dydis priklauso nuo pašalintų atliekų kiekio ir vietos, kurioje jos išmestos.
Už mažesnio kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekio, išskyrus padangas, išmetimą gresia įspėjimas arba nuo 30 iki 90 eurų bauda.
Jei toks atliekų kiekis pašalinamas saugomoje, rekreacinėje ar specialiosios apsaugos zonoje, pavyzdžiui, parke, draustinyje, vandenvietėje, pakelėje ar geležinkelių apsaugos ruože, bauda siekia nuo 60 iki 140 eurų.
Kai pašalintų nepavojingų atliekų kiekis, neįskaitant padangų, sudaro 100 kubinių decimetrų ar daugiau, skiriama nuo 100 iki 300 eurų bauda. Jei toks kiekis išverstas pirmiau nurodytose teritorijose, bauda didėja iki 300–850 eurų.
