Kiek kasdien judame, kaip miegame ir koks yra mūsų įprastas pulsas – šie duomenys gali padėti geriau rūpintis širdies sveikata. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė pabrėžia, kad ypač svarbūs yra kasdieniai įpročiai, o artimieji ir išmaniosios technologijos gali padėti juos stebėti.
Pasak kardiologės, žmonėms, iki šiol mažai dėmesio skyrusiems širdies sveikatai, pirmiausia verta peržiūrėti mitybą ir didinti fizinį aktyvumą. Rekomenduojama mažiau vartoti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos, o dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius bei viso grūdo produktus.
Judėjimą į dienotvarkę galima įtraukti nuo paprasto įpročio – kasdien bent 30 minučių skirti spartesniam ėjimui. Tam nereikia specialios įrangos, o toks aktyvumas gali būti vienas veiksmingiausių būdų stiprinti širdį.
Miegui svarbiausia – reguliarus režimas
Širdies sveikatai reikšmingas ir poilsis. Miego metu organizmas atsistato, reguliuojami hormoniniai procesai, mažėja nervų sistemos aktyvumas ir širdžiai tenkantis krūvis.
Nuolatinis miego trūkumas siejamas su didesne arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą ir stengtis kasdien eiti miegoti bei keltis panašiu metu.
Miego kokybę gali gerinti pastovus dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas, mažesnis ekranų naudojimas prieš miegą ir ribojamas kofeino vartojimas vakarais.
Išmanieji laikrodžiai gali apytiksliai parodyti miego trukmę, užmigimo ir pabudimo laiką bei prabudimus naktį. Taip pat jie pateikia lengvojo, giliojo ir greitų akių judesių (REM) miego trukmės įverčius.
Tokius duomenis verta vertinti ne pagal vieną naktį, o stebėti ilgesnį laiką. Svarbu atkreipti dėmesį, ar miegui nuolat skiriama per mažai laiko, ar smarkiai keičiasi užmigimo ir kėlimosi valandos, taip pat kaip ryte jaučiamės ir ar dieną pakanka energijos.
Peržiūrint miego įpročius verta savęs paklausti, kada išgeriame paskutinį puodelį kavos, kiek laiko vakare praleidžiame prie ekranų ir ar dieną randame laiko pajudėti.
Pulsą reikėtų vertinti pagal savo įprastus rodiklius
Stebint pulsą svarbu matuoti, kaip jis kinta ramybės metu, fizinio aktyvumo metu ir organizmui atsigaunant po krūvio. Be bendrų normų, reikšminga žinoti ir tai, kokie rodikliai įprasti konkrečiam žmogui.
Lėtesnis ar greitesnis pulsas ne visada reiškia ligą, tačiau nuolatiniai nukrypimai nuo įprastų rodiklių gali būti priežastis pasitikrinti sveikatą. Kartais svarbiausia ne tai, ar skaičius atitinka bendras rekomendacijas, o tai, kad jis pastebimai pasikeitė, palyginti su ankstesniais matavimais.
Pavienių rezultatų nereikėtų sureikšminti ar lyginti su kitų žmonių duomenimis. Pulsą gali paveikti miegas, stresas, vartojami vaistai, kofeinas ir fizinis krūvis, todėl svarbu atsižvelgti į matavimo aplinkybes.
Išmaniojo laikrodžio kaupiama istorija leidžia palyginti pulsą skirtingomis dienomis ar atliekant panašią veiklą. „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė teigia, kad vienas matavimas parodo tik konkrečią akimirką, o ilgesnį laiką renkami duomenys padeda suprasti, kas žmogui įprasta.
Pavyzdžiui, galima palyginti pulso rodmenis per panašios trukmės pasivaikščiojimus arba ramybės metu skirtingomis dienomis. Pastebėjus pokytį, naudinga pasižymėti, kaip tą dieną jaustasi, ar pakankamai miegota ir ar buvo daugiau įtampos. Tai suteikia skaičiams kontekstą ir prireikus padeda juos aptarti su gydytoju.
Ką verta pasiruošti prieš apsilankymą pas gydytoją?
Širdies permušimai ar stipresnis plakimas gali pasireikšti ne gydytojo kabinete, todėl kasdien verta stebėti savijautą ir pasižymėti, kada bei kokiomis aplinkybėmis atsiranda šie pojūčiai.
Kai kurie išmanieji laikrodžiai leidžia matuoti pulsą ir užregistruoti vienos derivacijos elektrokardiogramą (EKG). Simptomų metu užfiksuoti pulso pokyčiai ar EKG įrašai gali suteikti gydytojui papildomos informacijos ir padėti tiksliau įvertinti nusiskundimus.
Prieš konsultaciją naudinga užrašyti, kada buvo gauti perspėjimai apie galimus ritmo sutrikimus, kokie simptomai tuo metu pasireiškė, kiek jie truko ir ar buvo susiję su fiziniu krūviu, stresu ar kitais veiksniais.
Informaciją reikėtų atrinkti dar iki vizito. Galima išsaugoti konkrečių epizodų ekrano kopijas su data ir laiku. Jei laikrodis turi EKG funkciją, o programėlė leidžia eksportuoti įrašą, jį galima parodyti telefone arba atsispausdinti.
Vis dėlto išmaniųjų įrenginių pateikiami duomenys yra tik pagalbinė informacija. Diagnozei nustatyti ir gydymui parinkti jie turi būti vertinami kartu su simptomais, ligos istorija ir tyrimų rezultatais.
Kaip prie sveikesnių įpročių gali prisidėti artimieji?
Vaikai ir anūkai gali paskatinti senjorus naudotis aktyvumo priminimais, stebėti pažangą ir kartu siekti kasdienio judėjimo tikslų.
Pradėti galima nuo bendrų pasivaikščiojimų, susitarimo reguliariai pajudėti, ėjimo į parduotuvę ar draugų lankymo pėsčiomis. Artimieji taip pat gali parodyti, kur laikrodyje ar programėlėje rasti žingsnių, miego duomenis ir kaip nustatyti aktyvumo priminimus.
Svarbu ne tik paaiškinti, kaip naudotis funkcijomis, bet ir leisti žmogui viską išbandyti pačiam. Iš pradžių pakanka parodyti kelias aktualiausias galimybes, o po kelių dienų pasiteirauti, kas buvo aišku ir ką reikėtų paaiškinti dar kartą.
