Pirmadienį vykusioje opozicinių konservatorių frakcijos narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės Seme surengtoje spaudos konferencijoje sveikatos srities specialistai kritikavo planuojamus ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pakeitimus. Jie kėlė klausimą, kodėl siekiama keisti, jų vertinimu, gerai veikiančią sistemą.
Medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas Justinas Barkus teigė, kad diskusijose apie reformą neturėtų būti pamirštas pagrindinis sveikatos priežiūros tikslas – pagalba žmogui. Jo vertinimu, sprendimus gali lemti noras pademonstruoti pokyčius ar užsidėti politinę „varnelę“.
Nuogąstauja, kad pacientai plūstels į ligonines
Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis priminė, kad ambulatorinės slaugos paslaugos namuose buvo nuosekliai plėtojamos daugelį metų.
Šiandien šias paslaugas gauna apie 70 tūkst. žmonių, o jas teikia keli šimtai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Slaugytojai kasdien lanko senstančios visuomenės narius, kurie nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi.
M. Čiurlionio teigimu, ambulatorinė slauga namuose yra svarbi pirminės sveikatos priežiūros ir šeimos medicinos dalis. Jei reikalinga pagalba nebūtų suteikta laiku, pacientai gali kreiptis į aktyvaus gydymo įstaigas, vykti į ligoninių priėmimo skyrius ar grįžti į poliklinikas.
Specialistas įspėjo, kad dėl paslaugų trūkumo ligoninių priėmimo skyriuose gali padidėti pacientų srautai, nors daliai žmonių pagalba galėtų būti suteikta namuose.
Jis taip pat abejojo siūlomu modeliu, pagal kurį per du mėnesius būtų galima gauti iki 24 paslaugų. Šiuo metu, esant dideliam poreikiui, pacientai paslaugas gali gauti beveik kasdien, todėl toks limitas, jo vertinimu, reikštų papildomą ribojimą.
Be to, viešai skambėjo svarstymai, kad po dviejų mėnesių paslaugos teoriškai galėtų tapti mokamos. M. Čiurlionis mano, kad tokiu atveju žmonės, nenorėdami mokėti, dažniau kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigas.
Abejojama savivaldybių pasirengimu
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Giedrė Baršauskienė pabrėžė, kad dabartinė ambulatorinės slaugos sistema yra reikšminga pagalba šeimos gydytojams. Specialistai tarpusavyje tiesiogiai bendradarbiauja ir apie pacientų būklę gali sužinoti iš karto.
Paslaugų koordinavimą perdavus savivaldybėms, tokio tiesioginio ryšio gali nebelikti. Todėl kyla abejonių, ar bus išlaikytas paslaugų tęstinumas ir greitas reagavimas.
G. Baršauskienės teigimu, daliai žmonių negalint susimokėti arba norint greičiau atlikti medicinines procedūras, papildomas krūvis tektų šeimos gydytojų komandose dirbantiems slaugytojams. Taip galėtų būti dubliuojamos paslaugos, kurias teikia ambulatorinės slaugos įstaigos, tačiau Lietuvoje gali nepakakti slaugytojų tokiam dubliavimui.
Pacientai baiminasi galimų priemokų
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė taip pat kritikavo planuojamus pokyčius. Ji pabrėžė, kad nors dažnai teigiama, jog sveikatos sistemos centre yra žmogus, tai ne visuomet atsispindi teisės aktuose.
Didžiausią nerimą pacientų organizacijoms kelia galimas paslaugų teikimo laikotarpio trumpinimas ir galimos priemokos. Šių paslaugų dažniausiai reikia vyresniems žmonėms, kurių pajamos yra ribotos.
Jei pacientai nebegautų pagalbos namuose ir būtų priversti vykti į gydymo įstaigas, paslaugų prieinamumas, V. Augustinienės vertinimu, dar labiau sumažėtų. Ypač sudėtinga tai būtų regionuose, kur pasirinkimas ribotas, o dalis žmonių neturi galimybių nuvykti kitur.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad tam tikrą ramybę suteikia tai, jog reforma neliečia paliatyviosios pagalbos. Lietuvoje su onkologinės ligos diagnoze gyvena apie 150 tūkst. žmonių, o kasmet miršta apie 8 tūkst. jų. Šiems pacientams reikalinga slauga arba paliatyvioji pagalba.
N. Čiakienė teigė matanti rizikų dėl to, kad 60 savivaldybių procesus organizuoja skirtingai. Tokiose situacijose, kai reikia rasti atsakingą instituciją ar asmenį, jis ne visada būna aiškus, todėl, jos manymu, gali nukentėti pacientai.
Klausimų kelia ir 60 dienų riba
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė sutiko, kad globos ir slaugos sistemų sujungimas galėtų būti prasmingas, jei būtų sprendžiamas funkcijų dubliavimas ir tam būtų skirtas papildomas finansavimas.
Vis dėlto planuojamuose ambulatorinės ir stacionarinės slaugos pokyčiuose ji įžvelgė rizikų. Specialistė klausė, kodėl pasirinktas būtent 60 dienų laikotarpis, o ne 120 dienų ar kitas terminas.
Po insulto, sergant demencija ar patyrus šlaunikaulio kaklelio lūžį, sveikimas gali užtrukti ne du, o keturis ar šešis mėnesius. Todėl neaišku, kas tokiu atveju pasirūpintų žmogumi.
Pacientui grįžus namo, pagalbos dažnai reikia iš karto. Tam būtini darbuotojai, slaugos priemonės, funkcinė lova, vaikštynės ir kitos priemonės, kurių šeimos paprastai neturi. A. Gerliakienė pabrėžė, kad savivaldybė negali iš karto pateikti visko, ko reikia pacientui.
Slaugytojų trūkumas jau dabar kelia grėsmę
A. Gerliakienė atkreipė dėmesį ir į slaugos specialistų trūkumą. Jos teigimu, sistema šiuo metu didele dalimi remiasi pensinio bei priešpensinio amžiaus darbuotojais, todėl ateityje dirbančių specialistų gali likti gerokai mažiau.
Medikė taip pat teigė, kad valstybė vis daugiau atsakomybės už slaugą perkelia šeimoms. Pasiturinčios šeimos galėtų samdyti slaugytojus, o tokios galimybės neturintys artimieji turėtų slaugyti patys. Tai gali reikšti pasitraukimą iš darbo rinkos, prarastas pajamas ir mažesnes į valstybės biudžetą surenkamas mokesčių įplaukas.
Nuolatinė sunkiai sergančio žmogaus priežiūra šeimai yra didelė našta. Gydymo įstaigose pacientus prižiūri pamainomis dirbančios specialistų komandos, o namuose atsakomybė dažnai tenka vienam ar dviem žmonėms.
Be to, šeimoms neretai trūksta tinkamų priemonių. Slaugant žmogų paprastoje lovoje tenka jį vartyti, kelti ir nuolat prižiūrėti. Dėl tokio krūvio gali susirgti ir slaugantieji, o tai taptų papildoma našta valstybei.
Specialistai pasigenda platesnių diskusijų
M. Čiurlionio vertinimu, tokiai reformai parengti nepakanka vien teisės akto. Tam reikėtų ne vienerių metų ir išsamių diskusijų. Jis taip pat kėlė klausimą, ar buvo atliktas planuojamų pokyčių poveikio vertinimas.
Jo teigimu, viešosios konsultacijos turėjo būti platesnės ir įtraukti daugiau suinteresuotų grupių. Nors sistemų sujungimas gali skambėti patraukliai, su pacientų organizacijomis, kurios būtų pagrindinės reformos naudos gavėjos, atskirai nebuvo tariamasi.
N. Čiakienė kėlė klausimą, kaip paciento kelią, finansuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, gali formuoti viena institucija, procese nedalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijai ir pacientams.
Nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ partneris Andrejus Rudanovas teigė, kad nereikėtų kurti visiškai naujo reguliavimo neparengus koncepcijos. Jo manymu, pirmiausia turėtų būti suburtos visos suinteresuotos pusės: pacientų, medikų ir slaugos specialistų organizacijos, taip pat paslaugų teikėjai.
Įgyvendinimą planuoja nuo 2029 metų
Pagal planuojamą modelį ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjams būtų išduodama atskira licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi specialūs licencijavimo reikalavimai.
Numatyta, kad ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų finansuojamos iš keturių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir pačių asmenų lėšų.
Ministrams Linui Kukuraičiui ir Ingai Ruginienei pristačius idėją, skelbta, kad įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti ne vėliau kaip šių metų lapkritį. Pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2029 metų sausio.
Paulė Kuzmickienė pirmadienį sakė, kad Seimas ir parlamento komitetai projekto dar nebuvo išklausę, todėl šiuo metu daugiausia remiamasi nuogirdomis ir viešomis antraštėmis.
Ji pripažino matanti reformos poreikį ir politinį sutarimą, tačiau kritikavo pasirinktas procedūras. Pasak jos, eiti pirmyn be diskusijų ir konsultacijų, dar nežinant, kur toks kelias nuves, yra blogas sprendimas.
I. Ruginienė ir L. Kukuraitis anksčiau teigė, kad pertvarka padėtų tikslingiau paskirstyti specialistus ir išteklius, atsižvelgiant į kompleksinius žmogaus poreikius, o ne pritaikant darbuotojus prie sistemos.
2028 metais vyks Seimo rinkimai, todėl 2029-aisiais, kai pagal valdančiųjų viziją turėtų pradėti veikti naujasis modelis, valdžią perims nauja Vyriausybė. I. Ruginienė rugsėjį buvo pareiškusi prisiimanti atsakomybę parengti ir įgyvendinti šiuos pokyčius.
