Lūpų pūslelinė (Herpes labialis) yra virusinė infekcija, varginanti kone pusę pasaulio gyventojų. Svarbu suprasti, kad atkryčio metu dažniausiai neužsikrečiama iš naujo: virusas į organizmą neretai patenka dar vaikystėje, o vėliau, veikiamas tam tikrų aplinkybių, vėl suaktyvėja.
Paaiškiname, kas dažniausiai paskatina skausmingų pūslelių atsiradimą ant lūpų, ir primename, kad Lietuvoje jau galima įsigyti vaistinį preparatą, kurio technologija leidžia pasikartojančią lūpų pūslelinę gydyti viena prie dantenų priklijuojama tablete.
Susilpnėjusi imuninė sistema
Vienas pagrindinių lūpų pūslelinės atkryčio veiksnių – nusilpęs imunitetas. Jį gali paveikti ne tik peršalimas, gripas ar COVID-19, bet ir bakterinės infekcijos, laikotarpis po operacijos, lėtinės ligos bei imunosupresiniai vaistai.
Jeigu pūslelinė kartojasi labai dažnai, pavyzdžiui, daugiau nei šešis kartus per metus, verta išsiaiškinti galimas priežastis. Gali būti, kad būtina gydyti lėtines ligas ar uždegimus, nes nepašalinus pagrindinio veiksnio atkryčiai gali nesiliauti.
Ilgalaikė įtampa ir stresas
Intensyvus arba užsitęsęs psichologinis stresas didina kortizolio kiekį. Šis hormonas gali slopinti ląstelinio imuniteto procesus ir sudaryti palankias sąlygas herpes virusui reaktyvuotis.
Pūslelinė neretai pasirodo per egzaminus, įtemptu laikotarpiu darbe, stokojant miego ar išgyvenant stiprias emocijas. Kai kurie pacientai pastebi, kad pūslelės iškyla ne tik patiriant įtampą, bet ir netrukus jai pasibaigus.
Saulės ultravioletiniai spinduliai
Priešingai nei kartais manoma, ne vien šaltis gali paskatinti pūslelinės atsiradimą. Reikšmingas provokuojantis veiksnys yra ultravioletinė spinduliuotė. Rizika gali padidėti ilgiau būnant saulėje paplūdimyje, slidinėjant kalnuose ar keliaujant į saulėtas vietoves.
Siekiant apsaugoti lūpas, rekomenduojama naudoti balzamą su SPF 50, ypač žmonėms, kuriems atkryčiai dažniau pasireiškia vasarą.
Vis dėlto pūslelinę gali paskatinti ir šaltis bei vėjas. Jie sausina lūpas, pažeidžia apsauginį odos barjerą ir taip sudaro palankesnes sąlygas virusui suaktyvėti. Todėl šaltuoju metu svarbu tinkamai prižiūrėti lūpų bei veido odą ir saugoti ją nuo nepalankių oro sąlygų.
Karščiavimas
Pakilusi kūno temperatūra suaktyvina uždegiminius procesus ir keičia imuninį atsaką, todėl gali paskatinti herpes viruso reaktyvaciją. Karščiuojant svarbu tinkamai kontroliuoti temperatūrą, o pakankamas skysčių vartojimas naudingas praktiškai visuomet.
Ką daryti prasidėjus atkryčiui?
Antivirusinį gydymą geriausia pradėti kuo anksčiau – dar prodromo fazėje, kai pūslelės nėra susiformavusios, tačiau jau jaučiamas lūpų dilgčiojimas, niežėjimas ar deginimas.
Nereceptinis vaistinis preparatas Bravilon 50 mg yra lipnioji žando gleivinės tabletė. Vienam pasikartojančios lūpų pūslelinės epizodui gydyti pakanka vienos tabletės. Preparatas skirtas suaugusiesiems, kurių imuninis atsakas nesutrikęs ir kuriems kartojasi anksčiau gydytojo diagnozuotos lūpų pūslelinės (Herpes labialis) epizodai. Speciali technologija slopina viruso dauginimąsi ir padeda išvengti matomų pūslelių. Prieš vartojant bet kokį vaistą būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes netinkamas jo vartojimas gali pakenkti sveikatai.
Aktyvių pūslelių nereikėtų liesti ar krapštyti. Jei jos buvo paliestos, rankas būtina kruopščiai nuplauti. Taip mažinama rizika virusą pernešti į kitas kūno vietas ar perduoti kitiems žmonėms.
Kol pūslelės visiškai neužgijusios, reikėtų nesibučiuoti ir nesidalyti kosmetika, rankšluosčiais, indais bei įrankiais. Tokios atsargumo priemonės padeda apsaugoti aplinkinius ir sumažinti viruso plitimą šeimoje bei bendruomenėje.
Lūpų balzamą su SPF apsauga verta naudoti ištisus metus, nes ultravioletiniai saulės spinduliai yra vienas ryškiausių pūslelinės atkryčio provokatorių.
Jeigu pūslelinė kartojasi dažniau nei šešis kartus per metus, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju gali prireikti ilgalaikio antivirusinio gydymo ir išsamesnio atkryčių priežasties nustatymo.
