Autobusai ir troleibusai daugeliui vilniečių yra kasdienybė – viešasis transportas leidžia greičiau ir pigiau pasiekti kelionės tikslą nei važiuojant automobiliu ar einant pėsčiomis. Tačiau jo istorija Vilniuje siekia gerokai senesnius laikus nei pirmieji autobusai.
Apie miesto transporto raidą tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjosi istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonis.
Prieš autobusus keleivius vežė karietomis
Šiandien viešasis transportas paprastai apibrėžiamas kaip transporto priemonė, kursuojanti nustatytu maršrutu, stojanti konkrečiose stotelėse ir važiuojanti pagal tvarkaraštį. Tokia sistema Vilniuje atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje. Iki tol žmones ir krovinius vežiojo vežikai.
Vladas Liepuonis pasakojo, kad vežikų Vilniuje būta nuo pat miesto atsiradimo. Viename pirmųjų Vilniaus paminėjimų – Brauno atlase – minimi totoriai vežikai, gabenę įvairius krovinius. XX amžiaus pradžioje mieste jų buvo apie 900, o pagrindinė jų užduotis buvo keleivį nugabenti iš vieno taško į kitą.
Pradėjus kurti autobusų transportą XX amžiaus pradžioje, buvo ne kartą bandoma nustatyti keleiviams tinkamas kainas. Iš pradžių valdžia jas mėgino kontroliuoti ir nustatė labai žemus tarifus. Vis dėlto, istoriko teigimu, tik lenkams pavyko suformuoti įprastą transporto sistemą su keliomis pagrindinėmis linijomis.
Tuo metu viena kelionė kainavo maždaug trečdalį dienos atlyginimo. Dėl tokios kainos ir nedidelio miesto dydžio gyventojai dažnai rinkdavosi keliauti pėsčiomis. Gerai išplėtotas, efektyvus ir visiems prieinamas viešasis transportas Vilniuje, pasak V. Liepuonio, susiformavo daugiausia po sovietinės okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo.
Tramvajaus Vilniuje nelėmė vien istorinis apiplėšimas
Laidoje istorikas juokais tramvajaus nebuvimą Vilniuje susiejo su lenkais. 1908 metais Bezdonių geležinkelio stotyje įvykdytas vienas didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų: traukiniui sustojus, trys plėšikų grupės pradėjo susišaudymą, nutraukė ryšį, susidorojo su apsauga ir pagrobė 200 tūkst. rublių.
Iš 14 nusikaltime dalyvavusių plėšikų mažiausiai keturi vėliau tapo Lenkijos premjerais arba užėmė kitas aukštas pareigas. Kadangi per Bezdonis į Vilnių vežti pinigai buvo skirti tramvajaus statyboms, juokaujama, esą būtent ši vagystė sutrukdė miestui turėti tramvajų.
Tačiau rimtas paaiškinimas, anot V. Liepuonio, yra kitas. Vilnius niekada nebuvo toks didelis kaip Varšuva ar Ryga. XX amžiaus pradžioje Ryga buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramoninis miestas, kuriame pramonės įmonėse dirbo 800 tūkst. darbininkų. Dėl gausybės fabrikų plėtėsi gyvenamieji rajonai, augo susisiekimo poreikis ir į jį buvo investuojama, todėl atsirado bei išsilaikė tramvajus.
Vilniuje pramonė pradėjo augti vėliau, todėl neatsirado nei pakankamo poreikio, nei finansinių galimybių išplėtotam tramvajų tinklui.
Metro idėjai Vilniui dar trūksta gyventojų
Nors vilniečiai dažnai skundžiasi spūstimis ir norėtų mieste matyti metro, vietos eismo problemos neprilygsta Briuselio ar kitų didžiųjų miestų situacijai. Vilniuje gyvena gerokai mažiau nei milijonas žmonių, o tokio gyventojų skaičiaus, istoriko vertinimu, nepakanka metro projektui svarstyti.
V. Liepuonis teigė, kad metro idėja paprastai pradedama svarstyti miestui peržengus bent milijono gyventojų ribą ir atsiradus poreikiui užtikrinti greitesnį susisiekimą.
Be didžiulių statybų sąnaudų, metro įrengimą apsunkintų ir siekis išsaugoti archeologinį paveldą bei po žeme slypinčius istorinius radinius.
Laidą galima žiūrėti kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“. Šeštadieniais 19 val. ji skelbiama TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
