Rudenį trumpėjančios dienos, mažesnis fizinis aktyvumas ir pasikeitęs gyvenimo ritmas neretai lemia didesnį mieguistumą bei energijos stoką. Tačiau ilgai trunkančio ar stiprėjančio nuovargio nereikėtų automatiškai priskirti sezonui ar vitaminų trūkumui. Kai kuriais atvejais kraujo tyrimai gali padėti išsiaiškinti, į ką vertėtų atkreipti dėmesį.
Kada tyrimai dėl nuovargio gali būti reikalingi, kokie rodikliai svarbūs ir kaip tinkamai pasiruošti, pasakoja LSMU Kauno ligoninės laboratorijos vadovė, laboratorinės medicinos gydytoja Alina Šimkūnienė.
Kada nuovargio nebeužtenka paaiškinti rudeniu
Vasarą žmonės dažnai jaučiasi energingesni, daugiau juda ir daugiau laiko praleidžia lauke. Atėjus rudeniui, dienos trumpėja, keičiasi dienotvarkė, sumažėja fizinis aktyvumas, todėl dažnesnis noras miegoti ar greitesnis nuovargis gali būti natūrali reakcija.
Vis dėlto, jei savijauta nepagerėja pailsėjus, nuovargis tęsiasi kelias savaites, kartojasi, stiprėja ar trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų ieškoti kitų galimų priežasčių.
Pasak Alinos Šimkūnienės, po kelių prastai išmiegotų naktų, intensyvesnio darbo ar didelio fizinio krūvio jaučiamas nuovargis yra įprastas. Tačiau jeigu poilsis nepadeda arba kartu atsiranda kitų simptomų, verta pasitarti su gydytoju.
Nuovargis nebūtinai reiškia vitaminų stoką
Vien iš energijos trūkumo negalima spręsti, kad organizmui trūksta vitaminų. Nuovargį taip pat gali lemti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, mažakraujystė ar kitos ligos.
Ieškant priežasties svarbu atkreipti dėmesį į lydinčius požymius: galvos svaigimą, silpnumą, dusulį, širdies plakimą, šalčio netoleravimą, pakitusį svorį ar apetitą, sunkesnį susikaupimą. Šie simptomai gali padėti gydytojui nuspręsti, kokia kryptimi reikėtų tirti pacientą.
Bendras hematologinis tyrimas gali parodyti kraujo ląstelių pokyčius ir padėti įtarti mažakraujystę ar kitas ligas. Ieškant anemijos priežasties gali būti skiriami feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai.
Nuolatinis nuovargis kartais būna susijęs ir su skydliaukės veiklos sutrikimais. Tokiu atveju vertinamas tirotropinio hormono, arba TSH, kiekis kraujyje. Esant tam tikroms indikacijoms gali būti tiriamas vitaminas D, taip pat uždegimo, kepenų ir inkstų funkcijos, gliukozės apykaitos bei mikroelementų rodikliai.
Vis dėlto vien dėl nuovargio nereikėtų atlikti visų įmanomų tyrimų. Jų pasirinkimas priklauso nuo simptomų, sveikatos būklės, amžiaus, vartojamų vaistų ir kitų aplinkybių. Pagrindinius sveikatos rodiklius prasminga periodiškai įvertinti ir profilaktiškai, ypač jei tyrimai ilgą laiką nebuvo atlikti.
Svarbiausia – ne tyrimų kiekis, o jų tikslingumas
Žmonės, norėdami išsiaiškinti sveikatos būklę, kartais savarankiškai pasirenka daug skirtingų tyrimų. Tačiau, kaip pabrėžia laboratorijos vadovė, svarbiau ne tyrimų skaičius, o tai, kokią informaciją jie gali suteikti konkrečioje situacijoje. Išsamesniam įvertinimui geriau rinktis gydytojų sudarytas programas, kuriose tyrimai parenkami pagal svarbiausius sveikatos rodiklius.
Tikslingi tyrimai gali padėti ne tik įvertinti tam tikrų medžiagų kiekį, bet ir įtarti būklę, dėl kurios reikia gydymo ar papildomo ištyrimo. Nustačius pakitimų, pacientui gali būti rekomenduojami kiti tyrimai arba konsultacija su endokrinologu, hematologu, gastroenterologu ar kitu specialistu.
Prieš atliekant tyrimus verta pasitarti su gydytoju. Jis gali padėti pasirinkti reikalingus rodiklius ir, gavus rezultatus, patarti dėl tolesnio ištyrimo, vitaminų vartojimo, jų dozių, mitybos ar gyvenimo būdo pokyčių. Savarankiškai pradėti vartoti papildus gali būti žalinga, nes simptomai gali laikinai susilpnėti, nors tikroji nuovargio priežastis liks nenustatyta.
Rezultatus būtina vertinti atsižvelgiant į gretutines ligas, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Reikšmės turi fizinis aktyvumas, amžius, mityba, įskaitant vegetarišką ar įprastą racioną. Vertinant kai kuriuos vitaminus svarbus ir metų laikas. Pavyzdžiui, vitamino D atsargos rudenį ir žiemą gali mažėti, nes didelė jo dalis odoje pasigamina veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams. Jo koncentracijai įtakos taip pat turi papildai, mityba ir individualios organizmo savybės.
Jeigu žmogui sunku nuspręsti, nuo ko pradėti, prieš mokamus tyrimus LSMU Kauno ligoninėje gali pakonsultuoti laboratorijos specialistas. Jis padeda pasirinkti tyrimus ir paaiškina, kaip jiems pasiruošti.
Kaip pasiruošti kraujo tyrimams
Rezultatams įtakos gali turėti ne tik sveikatos būklė, bet ir pasiruošimas. Todėl prieš tyrimą svarbu pasidomėti konkrečiomis rekomendacijomis.
Planinius kraujo tyrimus paprastai patariama atlikti ryte, nevalgius 8–12 valandų. Tačiau badauti ilgiau nereikėtų, o dieną prieš tyrimą rekomenduojama maitintis įprastai. Ryte galima gerti tik paprastą vandenį. Kavos, net jei ji geriama be cukraus ar pieno, sulčių ir kitų gėrimų vartoti negalima. Siekiant kuo tikslesnių rezultatų, prieš tyrimą taip pat reikėtų nerūkyti ir nekramtyti gumos.
Parą prieš planuojamą tyrimą patariama vengti intensyvaus fizinio krūvio. Po sunkios treniruotės laikinai gali padidėti kai kurių fermentų aktyvumas, pasikeisti gliukozės koncentracija ar kraujo ląstelių skaičius. Įprastos kasdienės veiklos atsisakyti nereikia.
Rezultatams įtakos gali turėti ir stresas. Prieš kraujo paėmimą rekomenduojama nusiraminti bei bent 15 minučių ramiai pasėdėti. Paskirtų vaistų savarankiškai nutraukti negalima – jų vartojimą prieš tyrimą būtina aptarti su gydytoju.
Netinkamai pasiruošus tyrimą kai kuriais atvejais gali tekti pakartoti. Laboratorijos vadovė pabrėžia, kad svarbiausia, jog gautais rezultatais būtų galima pasitikėti, todėl pacientų kartais paprašoma atvykti kitą dieną ir tinkamai pasiruošti.
Kraujo tyrimai gali padėti ieškant nuovargio priežasčių, tačiau jie yra tik viena bendro sveikatos įvertinimo dalis. Keli rodikliai, nukrypę nuo nustatytų normų, nebūtinai reiškia ligą.
Specialistas vertina visų rezultatų visumą, jų tarpusavio ryšį, ankstesnius tyrimus, žmogaus simptomus, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Prireikus pacientas nukreipiamas papildomam ištyrimui arba specialisto konsultacijai.
