Lietuvoje dyzelino litro kaina trumpam gali pasiekti 3 eurus, tačiau gyventojų išlaidoms dar didesnę grėsmę gali kelti brangstančios dujos. Jei žiema bus šalta, jų kaina gali pakilti iki 100 eurų už megavatvalandę. Tai savo ruožtu didintų ir elektros bei šildymo kainas.
Apie galimus pokyčius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Susitarimo poveikis Amerikos naftos rinkai būtų ribotas
Vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimą dėl naftos tiekimo, ekonomistas teigė nemanantis, kad jis reikšmingai sumažintų naftos kainų spaudimą.
Anot A. Izgorodino, pagal viešai skelbiamą informaciją nauji naftos kroviniai iš Rusijos sudarytų maždaug 4 proc. Amerikos naftos mažmeninės prekybos apyvartos. Tai nėra visiškai nereikšmingas kiekis, tačiau jo nepakaktų iš esmės pakeisti padėtį rinkoje.
Be to, kyla abejonių, ar Rusija apskritai pajėgs pristatyti ir tokį kiekį. Jos energetikos infrastruktūra toliau atakuojama, o šalies viduje taip pat kyla tiekimo problemų – net Maskvoje trūko dyzelino ir benzino.
Ekonomisto vertinimu, susitarime nurodyti skaičiai gali neatitikti realių galimybių, todėl Rusija Amerikai galbūt patiektų ne 4 proc., o tik 1 proc. naftos. Dėl naujienos dyzelinas jau galėjo šiek tiek atpigti, tačiau šis poveikis, jo manymu, bus trumpalaikis. Prieš rinkimus degalai gali vėl brangti.
Hormuzo sąsiaurio problema greitai neišsispręs
Kalbėdamas apie naftos rinką, A. Izgorodinas atkreipė dėmesį ir į situaciją Hormuzo sąsiauryje. Nors Artimųjų Rytų valstybėse naftos gavyba atsigauna, išgabenti išgautą naftą tebėra labai sudėtinga.
Saudo Arabija bandė apeiti Hormuzo sąsiaurį ir vasarą šis sprendimas leido išspręsti maždaug 20 proc. problemos. Tačiau hučiai dabar sėkmingai atakuoja Saudo Arabijos vamzdyną, todėl šalis patiria didelių nuostolių.
Regiono valstybės, tikėtina, investuos į alternatyvius naftos transportavimo maršrutus, tačiau tam prireiks ne kelių dienų, o maždaug dvejų ar trejų metų. Artimiausiu metu Hormuzo sąsiaurio apeiti nepavyks.
Rinkos vertinimu, tikimybė, kad sąsiauris bus atidarytas iki metų pabaigos, siekia vos 11 proc. Net kitų metų pavasarį ar vasarą ji išlieka gerokai mažesnė nei 50 proc. Tai rodo, kad rinkos dalyviai tikisi užsitęsusio konflikto.
A. Izgorodinas taip pat mano, kad konfliktas gali tęstis iki pavasario ar net vasaros. Kitų metų vasarą pasauliniai naftos rezervai gali būti išsekę, o tuomet galėtų prasidėti rimtesnės Irano ir Amerikos derybos.
Iranas atakas galėtų nutraukti ir atverti Hormuzo sąsiaurį, tačiau tam reikėtų susitarimo dėl kainos: sankcijų panaikinimo, finansinės paramos atstatymui ir kitų sąlygų, kurias Amerika pasiūlytų Iranui.
Po rinkimų gali būti nauja karinė operacija
Ekonomisto vertinimu, svarbų vaidmenį tolesnėje įvykių raidoje atliks Amerikoje vyksiantys vidurio kadencijos rinkimai, per kuriuos bus perrenkama dalis Kongreso.
Jis mano, kad rinkos dalyviai gali pernelyg stipriai tikėtis Donaldo Trumpo ir respublikonų pralaimėjimo. Nors valdančioji partija vidurio kadencijos rinkimuose paprastai praranda dalį pozicijų, A. Izgorodinas prognozuoja, kad šįkart pralaimėjimas gali būti mažesnis, nei tikimasi.
Tokiu atveju Trumpas esą gautų signalą, kad dabartinę politiką galima tęsti. Jei scenarijus išsipildytų, po lapkričio pradžioje vyksiančių rinkimų galėtų būti surengta dar viena karinė operacija, kurioje būtų naudojami lėktuvnešiai, bombos ir raketos.
Naftos kaina gali šoktelėti, bet rinkoje trūkumo nėra
A. Izgorodino teigimu, dabartinė naftos kaina jau iš dalies atspindi dėl konflikto kylančias rizikas. Šiuo metu ji siekia apie 104–105 dolerius už barelį.
Nauja ataka galėtų trumpam pakelti kainą iki 115–120 dolerių, tačiau vėliau ji greičiausiai greitai grįžtų į ankstesnį lygį. Rinka, anot ekonomisto, ir toliau gali svyruoti tarp eskalacijos ir deeskalacijos.
Nors dėl raketų ir bombų nafta kai kuriomis dienomis gali brangti, pasaulyje jos gavyba nesustojo. Pagrindinė problema yra ne naftos trūkumas, o tai, kad kai kurios šalys negali jos išgabenti.
Europai pavojingiausias galimas dyzelino eksporto draudimas
Lietuvai ir Europai, A. Izgorodino vertinimu, didžiausią riziką gali sukelti ne vien padėtis Hormuzo sąsiauryje, bet ir galimas Donaldo Trumpo sprendimas po rinkimų uždrausti dyzelino eksportą iš Amerikos.
Ekonomistas mano, kad toks scenarijus yra labiau tikėtinas nei ne. Iki rinkimų šis sprendimas gali būti atidėliojamas, nes eksporto ribojimas dar labiau didintų dyzelino kainą. Tačiau jei Trumpas rinkimuose nepralaimėtų taip smarkiai, kaip prognozuoja rinka, jo veiksmai galėtų tapti radikalesni.
Lietuvai tiesioginė rizika būtų nedidelė, nes Amerikos dalis Lietuvos dyzelino importe yra beveik nulinė. Iš Jungtinių Valstijų Lietuva daugiausia importuoja žalią naftą, o ne dyzeliną.
Vis dėlto problemų gali kilti kitoms Europos šalims, ypač Prancūzijai. Šiuo metu 24 proc. Prancūzijos dyzelino importo sudaro tiekimas iš Amerikos. Prancūzijos sunkumai galėtų paveikti ir kitų Europos Sąjungos valstybių degalų kainas, jei šalys dėl tiekimo problemų nustotų eksportuoti dyzeliną viena kitai.
Tokie padariniai, eksperto manymu, būtų gana trumpalaikiai, nes itin aukšta kaina ilgainiui pati mažina paklausą. Tas pats principas galioja dujoms, naftai, dyzelinui ir kitoms prekėms.
3 eurai už litrą įmanomi, tačiau didžiausias smūgis gali būti kitur
Dyzelino kaina vienai ar dviem dienoms gali pakilti iki 3 eurų už litrą. Tačiau tokia kaina, A. Izgorodino manymu, ilgainiui pati save sumažintų ir degalai grįžtų į realesnį lygį.
Banko skaičiavimai rodo, kad norint, jog Lietuvos vartotojai pradėtų bent šiek tiek mažinti dyzelino vartojimą, kaina turėtų siekti apie 4,5 euro už litrą. Trys eurai, jo vertinimu, lietuvių įpročių iš esmės nepakeistų – žmonės ir toliau važinėtų dyzeliniais automobiliais.
Tačiau didesnį poveikį gyventojų piniginėms gali turėti ne pats dyzelinas, o dujos ir elektra. Dujų kaina Europoje jau siekia 80 eurų už megavatvalandę. Anksčiau ekonomistai 45 eurų kainą laikė lygiu, galinčiu smarkiai pakenkti ekonomikai.
Jei sausis, vasaris ir kovas Europoje bus šalti, dujų kaina nuo dabartinio lygio gali padidėti dar maždaug 20 proc. ir pasiekti 100 eurų už megavatvalandę.
Žiemą mažėja saulės energijos gamyba, todėl didėja priklausomybė nuo dujų, o jų brangimas gali kelti ir elektros kainas. Be to, dujų kainos turės įtakos šildymo išlaidoms. Todėl būtent dujų kainų augimas gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, didinsiančių Europos ir Lietuvos gyventojų išlaidas.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
