Atvėsus orams pelės ir žiurkės ima ieškoti šilumos bei maisto, todėl gali apsigyventi namuose, rūsiuose, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad šie gyvūnai ne tik niokoja turtą ir užteršia maistą, bet ir gali platinti pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.
Specialistai ragina nelaukti, kol graužikų problema taps akivaizdi, ir iš anksto pasirūpinti pastatų bei aplinkos saugumu.
Graužikai gali platinti pavojingas infekcijas
Žmogus gali užsikrėsti tiesiogiai liesdamasis su infekuotais graužikais, jų šlapimu, išmatomis ar kitomis išskyromis. Infekcija taip pat gali plisti per užterštą maistą ir vandenį. Kai kuriuos ligų sukėlėjus perduoda kraujasiurbiai nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės ir blusos, prieš tai įkandusios užkrėstiems gyvūnams.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, Aušra Valaikienė pabrėžia, kad pavojus gali būti nematomas: net ir nepastebėjus pačių graužikų, aplinkoje gali likti jų perneštų infekcijų sukėlėjų. Todėl būtina ne tik imtis veiksmų aptikus peles ar žiurkes, bet ir nuolat palaikyti švarą, tinkamai laikyti maistą bei užsandarinti galimus patekimo į pastatus kelius.
Viena iš graužikų platinamų ligų yra jersiniozė. Lietuvoje 2025 m. užregistruoti 232 jos atvejai, 2024 m. – 277, o 2023 m. – 145. Liga dažniausiai sukelia karščiavimą, pilvo skausmus ir viduriavimą, kuris kartais būna su kraujo priemaišomis. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pilvo skausmas gali priminti apendicito sukeltą skausmą.
Tuliaremijos atvejų 2025 m. Lietuvoje nustatyta 27, 2024 m. – 25, o 2023 m. – 13. Šia liga galima užsikrėsti kontaktuojant su infekuotais gyvūnais, įkandus užkrėstiems kraujasiurbiams nariuotakojams, taip pat vartojant užterštą maistą ar vandenį. Dažniausiai tuliaremija prasideda staigiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais bei silpnumu. Atsižvelgiant į užsikrėtimo būdą, gali būti pažeista oda, akys, gerklė ar virškinimo traktas.
Graužikai taip pat gali platinti leptospirozę. Lietuvoje ši liga reta, tačiau 2025 m. užregistruoti 2 atvejai, o 2019–2024 m. buvo fiksuojami tik pavieniai susirgimai. Užsikrėsti galima per graužikų šlapimu užterštą vandenį ar dirvožemį, kai bakterijos į organizmą patenka per pažeistą odą arba gleivines. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o sunkiais atvejais gali pažeisti inkstus ir kepenis.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
NVSC rekomenduoja:
- Maistą laikyti sandariai uždarytose pakuotėse ar talpose, o virtuvės reikmenis saugoti švarius ir graužikams nepasiekiamus.
- Vaisius bei daržoves kruopščiai nuplauti, o maisto, kurį galėjo apgraužti ar užteršti graužikai, nevartoti.
- Nenaudoti gėrimui ar buities reikmėms nepatikrinto vandens, jei jis galėjo būti užterštas gyvūnų išskyromis, ir negerti iš atvirų vandens telkinių.
- Užtaisyti plyšius, angas ir kitas vietas, pro kurias graužikai gali patekti į pastatus.
- Prie pastatų nekaupti šiukšlių, maisto atliekų ar nereikalingų daiktų, reguliariai tvarkyti sandėlius bei ūkines patalpas ir pašalinti augalus, galinčius padėti graužikams patekti į vidų.
- Po darbų galimai užterštoje aplinkoje rankas nuplauti vandeniu ir muilu. Tvarkant tokias vietas dėvėti pirštines, o įbrėžimus ir žaizdas uždengti vandeniui atspariais tvarsčiais.
Graužikų kontrolės nereikėtų atidėlioti
Graužikų kontrolės priemonių verta imtis vos pastebėjus pirmuosius jų veiklos požymius, o ne laukti, kol gyvūnai pradės gausiai veistis. Tokiu būdu saugomi maisto produktai, gyvūnų pašarai ir pastatai, taip pat mažinama infekcijų plitimo rizika.
Naikinant graužikus rekomenduojama rinktis autorizuotus biocidinius produktus ir tiksliai laikytis jų naudojimo bei saugos instrukcijų. Jei cheminės priemonės netinka, galima naudoti mechanines ar automatines gaudykles ir spąstus. Konkretus būdas turėtų būti pasirenkamas įvertinus patalpų paskirtį, joje esančius žmones ir gyvūnus bei užkrėtimo mastą.
Aušra Valaikienė pataria pastebėjus graužikų veiklos ženklų nedelsiant išsiaiškinti, pro kur jie patenka į patalpas ir kur randa maisto. Jei problemos nepavyksta išspręsti savarankiškai, reikėtų kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Jie įvertins situaciją ir parinks tinkamiausias priemones graužikams kontroliuoti bei jų keliamai rizikai sumažinti.
NVSC primena, kad žmonių sveikatą ir gyvenamąją aplinką padeda apsaugoti reguliari aplinkos priežiūra, saugus maisto laikymas, pastatų sandarumo užtikrinimas ir laiku pritaikytos graužikų kontrolės priemonės.
