Seime įregistruotais teisės aktų pakeitimais siūloma griežčiau vertinti priešiškų valstybių įtakos per religines institucijas riziką.
Du opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamentarai – Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas – pateikė dviejų įstatymų pakeitimus. Jais siekiama aiškiau nustatyti, kokiomis sąlygomis religinėms bendruomenėms suteikiamas valstybės pripažinimas, apibrėžti jų atstovavimą ir išspręsti kai kurių istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad bendruomenė ar bendrija negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jei jos administracinis centras būtų susijęs su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos teisėje nustatyti ribojimai. Tokia galimybė taip pat nebūtų suteikiama, jei religinės organizacijos veikla keltų grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Pataisomis norima tiksliau įvardyti juridinius asmenis, galinčius atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonuose ir kitose vidaus normose nustatytas religinis centras Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.
A. Ažubalis ir A. Anušauskas teigia, kad pagrindinis siūlomų pataisų tikslas – mažinti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje.
Parlamentarai remiasi 2026 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, kuriame Valstybės saugumo departamentas (VSD) pabrėžė reikšmingą Maskvos patriarchato įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms kitose valstybėse, taip pat Lietuvoje veikiančiai Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai. VSD vertinimu, toks pavaldumas Rusijai sudaro galimybių daryti įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenei.
A. Ažubalio teigimu, Rusija įtakai stiprinti pasitelkia ne tik politines organizacijas, informacines kampanijas ir žvalgybos tinklus, bet ir religines institucijas. Jo vertinimu, kai religinės organizacijos administraciniai ryšiai suteikia Kremliui galimybę veikti Lietuvos visuomenę, tai tampa ne vien bažnytiniu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, todėl valstybei būtinos teisinės priemonės tokioms rizikoms valdyti.
Kitu projektu siūloma keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų teisių į nekilnojamąjį turtą įstatymą. Jame būtų įtvirtintos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių teisės į anksčiau turėtą arba po 1990 m. kovo 11 d. įgytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat būtų nustatyta, kad šios teisės kitiems subjektams gali būti perduodamos tik pačių bendruomenių sprendimu, laikantis įstatymų ir atitinkamų religinių bendruomenių vidaus taisyklių.
Projekte numatoma sukurti teisinį pagrindą Konstantinopolio visuotinio patriarchato Lietuvos egzarchatui perduoti konkrečius istorinius stačiatikių religinius pastatus. Į sąrašą įtrauktos Švč. Mergelės Marijos Užgimimo katedra, Šv. Paraskevės ir Šv. Mikalojaus bažnyčios, Šv. Dvasios vienuolynai Vilniuje ir Surdegyje bei Švč. Mergelės Marijos Užmigimo bažnyčia Vievyje.
Taip pat siūloma išspręsti Kauno, Keturiasdešimties totorių kaimo ir Nemėžio mečečių nuosavybės klausimą – jas perduoti Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui, muftiatui.
Sprendimai dėl konkrečių religinių objektų perdavimo būtų priimami pagal projekte numatytą Seimo arba Vyriausybės tvarką.
Siūloma nustatyti, kad pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Toks terminas būtų skirtas Seimui ir Vyriausybei priimti būtinus įgyvendinamuosius sprendimus.
