Nuo rugpjūčio 1-osios keičiasi būsto paskolų tvarka: pirmąjį būstą įsigyjantiems žmonėms pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. Tai turėtų palengvinti galimybę sukaupti reikiamą sumą, tačiau gyventojams išlieka ir kitų iššūkių – būsto kainos kyla, o paskolų palūkanos gali didėti.
Mažesnis pradinis įnašas – ne vienintelis svarbus pokytis
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad šiame sprendime nėra paslėptų sąlygų. Lietuvos bankas jį priėmė siekdamas sumažinti pirmą būstą perkančių žmonių pradinę finansinę naštą ir suteikti jiems daugiau galimybių gauti paskolą.
Vis dėlto nuo sprendimo priėmimo būsto kainos pastebimai išaugo, todėl pokytis rinkoje nesukėlė staigaus efekto. Ilgesniu laikotarpiu mažesnis pradinis įnašas gali padėti pirkėjams lengviau sukaupti reikiamą sumą, palyginti su visa paskolos verte.
Palūkanų normos kol kas labiau linkusios augti
Jūratė Kalendienė prognozuoja, kad artimiausiu metu palūkanų normos greičiau kils nei mažės. Tam įtakos turi euro zonoje išliekanti didesnė infliacija, nei siekia Europos Centrinis Bankas. Tai daro spaudimą centriniam bankui toliau didinti palūkanas.
Prognozes taip pat apsunkina valstybių skolos, obligacijų pajamingumas ir padėtis Prancūzijoje. Nors šiuo metu neatrodo, kad Europos Centriniam Bankui reikėtų padėti Prancūzijos vyriausybei, ilgesniu – vienų ar kelerių metų – laikotarpiu tokios galimybės atmesti negalima.
Palūkanos paprastai keliamos palaipsniui, dažniausiai po 0,25 proc. Žmonėms, neturintiems paskolų, tokie sprendimai tiesioginės įtakos neturi, tačiau kuo didesnė būsto paskola, tuo labiau išauga ir gyventojų mėnesinės išlaidos jai grąžinti.
Paskolos įmoka ir nuoma – ne tas pats
Ekspertė pabrėžia, kad bankui mokamos paskolos įmokos negalima tiesiogiai lyginti su nuomos kaina. Grąžindamas paskolą žmogus palaipsniui įsigyja savo būstą, o mokėdamas nuomą nuosavybės teisių į jį neįgyja.
Išsikraustęs iš nuomojamo būsto žmogus jį palieka, o turimą arba dar išperkamą nekilnojamąjį turtą ateityje galima parduoti ir susigrąžinti dalį sumokėtų pinigų. Vis dėlto nuoma kai kuriems žmonėms patrauklesnė dėl lankstumo, gyvenimo būdo ar neaiškių ateities planų.
Indrė Genytė-Pikčienė sako negirdėjusi, kad Lietuvoje būtų gėda ilgai nuomotis būstą. Dalis jaunų žmonių sąmoningai renkasi tokį gyvenimo būdą: jie galėjo studijuoti užsienyje, grįžti į Lietuvą dirbti, tačiau dar nežino, kur juos nuves ateitis. Galimybė vėl išvykti skatina nesisaistyti kreditu ir išsaugoti daugiau laisvės.
Tačiau nuosavas nekilnojamasis turtas Lietuvoje vis dar laikomas viena populiariausių investicijų. Žvelgiant į ankstesnius rezultatus, investavusiųjų grąža dažnai nenuvylė, tačiau praeities rezultatai negarantuoja tokios pačios ateities, ypač geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu. Todėl investicijas rekomenduojama išskaidyti, diversifikuoti ir derinti su ilgalaikiais tikslais.
Lietuvoje gali stiprėti nuomos poreikis
Pasak ekonomistės, visiškai realu, kad per artimiausius 10 ar 15 metų Lietuvoje labiau išryškės ilgalaikės nuomos tendencija, matoma kai kuriose Europos šalyse. Tam įtakos turi dabartinis būsto kainų augimas ir per pastarąjį dešimtmetį stebėtos rinkos tendencijos.
Lietuvos būsto rinka yra palyginti sekli ir vystosi šuoliais, todėl egzistuoja rizika, kad būsto kainos augs greičiau nei bendras gyventojų pragyvenimo lygis. Jei pajamos nespės paskui kainas, būsto įperkamumas nebus garantuotas, o nuomos rinka ir jos populiarumas turėtų didėti.
Nuoma gali tapti prieinamesnė alternatyva
Jūratė Kalendienė mano, kad nuoma nebūtinai taps finansiškai naudingesnė už būsto pirkimą, tačiau gali tapti labiau įperkama alternatyva. Ji taip pat primena, kad nuomojamas būstas vis tiek priklauso konkrečiam savininkui.
Europoje veikia skirtingi modeliai. Vienu atveju būstus valdo privatūs asmenys ar įmonės, turintys pakankamai lėšų juos pastatyti arba įsigyti ir vėliau nuomoti. Kitu, labiau su Skandinavija siejamu modeliu, didelė dalis būsto, ypač didmiesčiuose, priklauso valstybei ar savivaldybėms.
Tokiu atveju gyvenamasis būstas gyventojams nuomojamas už priimtinesnę kainą. Lietuva kol kas yra tik pradiniame šio proceso etape, o ateityje skirtinguose regionuose gali būti taikomi nevienodi modeliai. Viešose diskusijose jau ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti būstą visiems šalies gyventojams.
Prieinamo būsto sprendimų ieško ir savivaldybės
Už prieinamo būsto politiką atsakinga Aplinkos ministerija rengia planus. Tuo metu kai kurios savivaldybės nelaukdamos nacionalinių sprendimų kuria savo būsto strategijas. Pasak ekspertės, Akmenės rajone šie sprendimai jau beveik pasiekė įgyvendinimo etapą.
Vilniuje viena pagrindinių problemų yra didelė būsto kaina, dėl kurios jį įsigyti gali ne visi. Regionuose būstas gali tapti priemone pritraukti mokytojus, gydytojus ar jaunas šeimas. Privačiam sektoriui tokie projektai dažnai nėra patrauklūs, nes nepakanka atsiperkamumo.
Vis dėlto savivaldybės palaipsniui ir gana sparčiai ieško vieno ar kelių modelių, kurie galėtų tikti skirtingoms Lietuvos vietovėms.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų įžvalgas bei komentarus darbo dienomis galima rasti laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
