Užsitęsęs nuovargis, prastėjanti atmintis, silpni nagai ar burnos gleivinės žaizdelės gali būti susiję su B grupės vitaminų stoka. Nors šie vitaminai dažnai siejami su energijos palaikymu, jų vaidmuo organizme yra kur kas platesnis.
„Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė paaiškina, kuo skiriasi atskiri B grupės vitaminai, kam jų trūkumo rizika didesnė ir ką svarbu įvertinti renkantis maisto papildus.
Šie vitaminai atlieka ne vieną funkciją
B grupę sudaro aštuoni vitaminai: B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3 (niacinas), B5 (pantoteno rūgštis), B6 (piridoksinas), B7 (biotinas), B9 (folio rūgštis, foliatas) ir B12 (kobalaminas).
Vaistininkas teigia, kad tai vandenyje tirpūs vitaminai, organizme nesikaupiantys, todėl jų būtina gauti su maistu. Jie veikia kaip kofermentai medžiagų apykaitos procesuose, o nervinėse ląstelėse padeda palaikyti normalią jų fiziologiją.
B grupės vitaminai svarbūs ne tik energijos apykaitai. Jie padeda užtikrinti normalų nervinių impulsų sklidimą, dalyvauja medžiagų katabolizmo ir anabolizmo procesuose. Pantoteno rūgštis bei biotinas prisideda prie normalios odos, plaukų ir nagų būklės, folio rūgštis nėštumo metu svarbi vaisiaus nervinio vamzdelio formavimuisi, o visa B grupė dalyvauja ir žaizdų gijimo procese.
M. Rutalė pabrėžia, kad kiekvienas iš šių vitaminų turi savitą molekulinę sandarą ir dalyvauja skirtingose organizmo biocheminėse reakcijose. Todėl nėra paprasta išskirti, kuris iš jų būtų svarbiausias, o kuris – mažiau reikšmingas.
Trūkumą galima palaikyti paprasčiausiu pervargimu
B grupės vitaminų stokos simptomai ne visada iš karto atpažįstami, nes juos lengva priskirti įtemptam gyvenimo tempui ar miego trūkumui.
Galimi požymiai – blyški oda, lėtinis nuovargis, galvos skausmas, suprastėjusi atmintis ir miego kokybė, silpni plaukai bei nagai, burnos gleivinės žaizdos ir lėtai gyjančios žaizdos.
Prieš pasirenkant B grupės vitaminų kompleksą ar vieną konkretų preparatą, pavyzdžiui, B12 arba folio rūgštį, rekomenduojama įvertinti individualius organizmo poreikius. Vaistininkas pataria atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Kuriems žmonėms trūkumo rizika didesnė?
Su didesne B grupės vitaminų stokos rizika gali susidurti vyresnio amžiaus žmonės, veganai, nėščiosios ir žindančios moterys. Rizika taip pat didesnė esant lėtiniam alkoholizmui ar malabsorbcijai, kai dėl celiakijos, Krono ligos ar kasos uždegimo žarnynas nepakankamai pasisavina reikalingas medžiagas.
Įvairių B grupės vitaminų yra kasdieniuose maisto produktuose. B1 šaltiniai – viso grūdo duona, kiauliena ir žuvis, B2 galima gauti iš žalių daržovių, kiaušinių ir migdolų.
B3 yra sėklose, ankštinėse daržovėse, grybuose ir riešutuose, o B5 randama tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maiste. B6 gausu jautienoje, paukštienoje ir bananuose, o B7 – kiaušiniuose, žuvyje, sojų pupelėse ir riešutuose.
Daugiau folio rūgšties yra tamsiai žaliose daržovėse, riešutuose ir pupelėse. Vitaminas B12 daugiausia gaunamas iš gyvūninės kilmės maisto produktų.
Nors B grupės vitaminai organizmui reikalingi, renkantis papildus svarbu atsižvelgti ne tik į jų sudėtį, bet ir į vartojimo poreikį.
