Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Varšuvoje antradienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi. Per pokalbį jis pabrėžė, kad Baltarusijoje planuojama Astravo atominės elektrinės plėtra gali sustiprinti grėsmes Lietuvai.
Ministras teigė, kad Astravo elektrinės klausimas tebėra aktualus, o Lietuva rimtai abejoja, ar šioje ir kitose Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ statomose jėgainėse tinkamai užtikrinama saugos kultūra. K. Budrys taip pat išreiškė viltį, kad TATENA prisidės prie branduolinės saugos rizikų valdymo.
Susitikimo metu aptarta ir branduolinės saugos padėtis Ukrainoje. K. Budrys pažymėjo, kad Rusijai tęsiant agresiją būtina stiprinti spaudimą Kremliui, kad būtų nutrauktos atakos prieš civilinę energetikos infrastruktūrą.
Ministro vertinimu, nepriimtina, kad Rusija nuolat instrumentalizuoja žiemą prieš Ukrainą ir manipuliuoja branduolinės saugos klausimais, siekdama karinių tikslų.
K. Budrys taip pat patvirtino remiantis TATENA veiklą Ukrainoje. Jis tikisi, kad agentūros misijos šalyje bus tęsiamos tiek laiko, kiek to reikės.
BNS rugsėjį skelbė, kad Baltarusijai planuojant Astrave pastatyti dar vieną atominės elektrinės bloką, Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) dar kartą perspėjo Minską dėl galimo, tačiau neįvertinto jėgainės poveikio Vilniaus kraštui.
VATESI vadovas Michailas Demčenka tuomet nurodė, kad inspekcija iš Baltarusijos institucijų negauna duomenų apie jau įgyvendintas ar numatomas konkrečias priemones, skirtas saugai sustiprinti ir pagerinti.
VATESI laiško kopija buvo išsiųsta TATENA, Europos Komisijai, Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės bei Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos pirmininkams.
Astravo atominėje elektrinėje veikia du Rusijoje pagaminti vienodos galios VVER-1200 reaktoriai. Bendra jų galia siekia 2400 megavatų. Pirmasis blokas pradėjo veikti 2020 metų lapkritį, antrasis – 2023 metų gegužę. Jėgainės statybą finansavo Rusija, suteikusi ilgalaikę paskolą.
Lietuva nuolat kritikuoja Baltarusiją, teigdama, kad Astravo elektrinė pastatyta nesilaikant branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.
