Per pastaruosius dešimtmečius onkologinis gydymas gerokai pasikeitė. Pacientams taikomi nauji metodai, terapijos vis dažniau pritaikomos individualiai, o šalutinių reiškinių kontrolė tapo svarbia gydymo dalimi.
Vis dėlto apie vėžio gydymą vis dar sklando seni įsitikinimai. Manoma, kad chemoterapija neišvengiamai sukelia labai sunkią savijautą, gydymo metu būtina vengti fizinio aktyvumo, o imunoterapija apskritai neturi nepageidaujamų poveikių.
Gydytoja onkologė-chemoterapeutė Severija Pajėdienė, konsultuojanti pacientus inovatyvios onkologijos centre „Onco“, paaiškina, ką apie penkis dažnus mitus rodo dabartinė medicinos praktika ir mokslas.
1. Chemoterapija visada būna labai sunki
Šis teiginys šiandien ne visada atitinka tikrovę. Šiuolaikiniai palaikomojo gydymo vaistai ir individualiai sudaromos gydymo schemos daugeliui pacientų leidžia chemoterapiją toleruoti lengviau nei prieš dešimtmetį.
Savijautos pokyčiai priklauso nuo konkretaus vaisto, jo dozės ir individualios organizmo reakcijos, todėl vieno visiems tinkamo scenarijaus nėra.
2. Imunoterapija nesukelia šalutinių reiškinių
Tai klaidinga. Nors imunoterapija veikia kitaip nei klasikinė chemoterapija, ji taip pat gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Jie dažniausiai atsiranda dėl pernelyg suaktyvėjusios imuninės sistemos ir gali pasireikšti odos, žarnyno, skydliaukės ar kitų organų uždegimu.
Tokios reakcijos gali išsivystyti bet kuriuo gydymo metu, todėl pacientų būklę būtina nuolat stebėti.
3. Jei nejaučiu jokių simptomų, kraujo tyrimų atlikti nereikia
Tai pavojingas įsitikinimas. Kai kurie svarbūs organizmo pokyčiai, pavyzdžiui, sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių – neutrofilų – kiekis, pradžioje gali nesukelti jokių juntamų simptomų. Infekcijai išsivysčius, karščiavimas neretai tampa vieninteliu požymiu.
Reguliariai atliekami kraujo tyrimai gydytojui leidžia laiku koreguoti gydymą, dar nepasireiškus ryškesniems simptomams.
4. Gydymo metu sportuoti draudžiama
Medicinos praktika rodo priešingai. Dabartinės Amerikos klinikinės onkologijos draugijos gairės aktyvaus gydymo metu skatina reguliarius aerobinius ir jėgos pratimus.
Fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti nuovargį, išsaugoti ištvermę ir raumenų jėgą, pagerinti nuotaiką bei gyvenimo kokybę. Vis dėlto tinkamą krūvį reikia aptarti su gydytoju ir pasirinkti pagal individualią sveikatos būklę.
5. Sergant vėžiu būtina visiškai atsisakyti cukraus
Šis teiginys nėra visiškai tikslus, o dėl jo reikšmės diskutuojama ir tarp specialistų. Vėžinės ląstelės iš tiesų sunaudoja daugiau gliukozės nei sveikos, o ilgą laiką padidėjęs cukraus ir insulino kiekis organizme siejamas su didesne kai kurių vėžio rūšių rizika.
Tačiau organizmas gliukozės kiekį kraujyje palaiko gana pastovų nepriklausomai nuo konkrečios mitybos. Kol kas nepakanka mokslinių įrodymų teigti, kad trumpalaikis saldumynų vartojimas tiesiogiai paspartina konkretaus naviko augimą.
Dalis specialistų, vadovaudamiesi atsargumo principu, pataria riboti cukrų, o kiti labiau pabrėžia visavertės ir subalansuotos mitybos svarbą. Gydymo metu tinkamiausią mitybos strategiją rekomenduojama aptarti su gydytoju.
