Rudenį kiemuose deginamos žaliosios atliekos neretai tampa kaimynų nesutarimų priežastimi. Ypač tuomet, kai neįvertinama vėjo kryptis ir dūmai pasklinda į šalia esančius sklypus.
Tokia situacija trečiadienį susiklostė Kėdainių rajone, Pelėdnagiuose. Dėl kaimynės kieme kūrento laužo buvo iškviesti ugniagesiai.
Į kaimynės pastabas nebuvo atsižvelgta
Į įvykio vietą rajono ugniagesiai išskubėjo 14.41 val. Pranešta, kad Pelėdnagiuose gyvenanti moteris savo namo kieme degino žaliąsias atliekas, o dūmai sklido tiesiai į pranešėjos sklypą. Dėl to, kaip teigta, buvo neįmanoma atidaryti langų.
Laužą užkūrusi kaimynė į pastabas nereagavo. Tarp pastatų buvo maždaug 20 metrų atstumas.
Atvykę ugniagesiai rado iš akmenų įrengtą laužavietę. Moteris lapus degino uždengusi laužą, tačiau galiausiai pati jį užgesino.
Žaliąsias atliekas deginti galima tik išimtiniais atvejais
Aplinkos apsaugos departamentas yra nurodęs, kad žaliąsias atliekas leidžiama deginti tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai jų nėra galimybės kompostuoti. Tai apima atvejus, kai kompostuojant galėtų plisti augalų kenkėjai ar invazinės rūšys, taip pat kai atliekų nėra galimybės perduoti tvarkytojui ar panaudoti kitu būdu.
Tokiais atvejais būtina laikytis Aplinkos oro apsaugos reikalavimų, taikomų lauko sąlygomis deginant surinktus augalus ar jų dalis:
- Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus bei jų dalis deginti draudžiama. Išimtis taikoma sumedėjusiems augalams ar jų dalims, kai jie rekreaciniais tikslais deginami įrengtose, nustatytose ir pažymėtose laužavietėse.
- Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalų ar jų dalių deginti taip pat negalima, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
- Viensėdžiuose ir kaimuose privaloma laikytis savivaldybių nustatytų draudimų ar deginimo sąlygų. Jei savivaldybė tokių sąlygų nenustačiusi, deginti augalus ar jų dalis draudžiama, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.
- Lauke galima sudeginti tik nedidelį kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių – medžių, krūmų ar lianų šakų ir stiebų. Vienoje ugniavietėje vienu metu leidžiama deginti ne daugiau kaip 1 m³, jei tokia veikla konkrečioje vietoje nėra uždrausta.
- Deginami augalai ar jų dalys turi būti sausi, surinkti arba sugrėbti. Laužą būtina prižiūrėti, kad intensyvūs dūmai nepatektų į gyvenamąsias teritorijas.
- Po deginimo ugniavietę reikia užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nesmilktų ir į orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų.
- Kad nebūtų pražudyta smulkioji fauna, anksčiau nei prieš savaitę sukrautų augalų ar jų dalių krūvų negalima deginti prieš tai jų neperkrovus.
- Draudžiama kartu su augalais ar jų dalimis, taip pat atskirai, deginti buitines, pramonines ar kitokias atliekas. Leidžiama deginti tik dažais, lakais, klijais, impregnantais ir kitomis cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną.
- Augalų ar jų dalių negalima deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško. Išimtis taikoma rekreaciniais tikslais nustatytoms ir pažymėtoms laužavietėms.
- Deginant būtina laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų galiojančių reikalavimų.
Už pažeidimus gresia baudos
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Už tokį sausos žolės, nendrių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą fiziniams asmenims gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Jei savo žemėje pastebėję ražienų ar nesugrėbtų, nesurinktų šiaudų gaisrą žmonės nesiima priešgaisrinių priemonių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gresia nuo 30 iki 170 eurų bauda.
Už ražienų, nenupjautos ir nesugrėbtos žolės, nendrių, javų ar kitų žemės ūkio kultūrų deginimą fiziniams asmenims gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia nuo 120 iki 350 eurų bauda. Tokiais atvejais taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
