Alytiškė Kristina Jonynienė laisvalaikiu augina gėles ir pomidorus, neria, siuvinėja, siuva, iš popieriaus bei putgumės kuria gėles, skaito, dėlioja deimantines mozaikas ir tapo pagal skaičius. Moteris dirba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje, tačiau stengiasi laiko rasti ir mėgstamiems užsiėmimams.
Po darbo Kristina pasirūpina namų ruoša, o vaikams užaugus ir reikalaujant mažiau dėmesio, daugiau laiko gali skirti sau. Pasak jos, tokį požiūrį į gyvenimą sustiprino onkologinė liga. Susidūrusi su sunkiais išbandymais moteris suprato, kad džiaugtis reikia dabartimi, o pomėgiai padeda tą džiaugsmą pajusti.
Šiltnamyje – skirtingos spalvos, formos ir skoniai
Pomidorus Kristina augina maždaug 16–17 metų – nuo tada, kai šeima įsigijo sodą su dideliu šiltnamiu. Iš pradžių jame augo įprastos veislės, tačiau pirmas derlius buvo nedidelis: dirvožemis buvo skurdus, o pačiai augintojai trūko žinių apie tręšimą ir priežiūrą.
Ilgainiui žemė pagerėjo, derlius išaugo, o pomidorų ragavimai tapo šeimos veikla, į kurią buvo įtraukti ir vaikai. Susipažinusi su kaimynėmis Kristina pradėjo keistis sėklomis. Taip jos šiltnamyje pamažu atsirado vis daugiau neįprastų veislių.
Vienu metu moteris buvo pasodinusi apie 100 veislių. Pernai jų augino 80, o šiemet – kiek daugiau nei 60. Kristina aiškina, kad dabar renkasi labiausiai patikusias veisles, nes didelį derlių ne visuomet paprasta suvalgyti ar išdalinti kitiems.
Mėgstamiausiu pomidoru ji vadina „Lapės nosį“. Šios veislės vaisiai yra ryškiai oranžiniai, pailgos širdies formos, su nedideliu noselės linkiu apačioje. Pomidorai mėsingi, beveik be sėklų, sviestinės tekstūros ir labai saldūs.
Kristinai patinka ir „Gargamel“ veislė, kurios slyvos formos vaisius puošia oranžinės, raudonos, tamsiai violetinės bei juodos juostos. Šių pomidorų sėklų jai padovanojo kaimynė.
Pomidorų auginimą moteris vertina ne tik dėl derliaus. Ją žavi augalų spalvų, dydžių ir formų įvairovė, o pats darbas šiltnamyje leidžia atsipalaiduoti. Kristinos teigimu, tai kartu ir malonumas akims bei skonio receptoriams.
Natūralioms trąšoms – pelenai ir žolių raugas
Sukaupta patirtimi Kristina dalijasi ir su kitais augintojais. Pomidorus ji stengiasi tręšti natūraliai – naudoja pelenus ir žolių raugą.
Moteris pabrėžia, kad svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir nepadauginti trąšų. Anksčiau žolių raugą ant pomidorų pildavo bet kada, todėl daigai užaugdavo labai dideli, tačiau derlius būdavo menkas. Dabar raugą ji pila į duobutes sodindama daigus arba šiek tiek vėliau, kai augalai prigyja, ir tai daro nedideliais kiekiais.
Nors šiemetį derlių Kristina dar skina, jau planuoja kitą sezoną. Ji ketina auginti daugiau veislių ir rinktis tokius pomidorus, kurie būtų atsparesni ligoms.
Šiltnamio pomėgį papildė jurginai
Susidomėjusi pomidorais, Kristina pamėgo ir jurginus. Viskas prasidėjo nuo kaimynės padovanoto paprasto senojo jurgino. Vėliau internete ji atrado daugybę kitų veislių, o dabar jos kolekcijoje – apie 100 jurginų.
Prieš kelerius metus apsilankiusi jurginų parodoje moteris susidomėjo keliomis veislėmis. Internete suradusi jų augintojų kontaktus, Kristina įsigijo labiausiai patikusius augalus. Šiemet kolekciją papildė Botanikos sode atrastas jos vardu pavadintas jurginas „Freda Kristina“.
Kūrybiniai darbai papuošė bibliotekas
Kristinos pomėgiai neapsiriboja sodu. Ji kuria įvairius rankdarbius, o savo darbus pristato parodose. Jos kūriniai buvo eksponuojami Metelių bibliotekoje ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje. Lankytojai galėjo pamatyti iš popieriaus bei putgumės pagamintas gėles, snaiges ir kitus kruopščius darbus.
Karpymu Kristina susidomėjo paskatinta kolegių. Prieš Kalėdas bibliotekoje puošiant erdves liko tuščias kampelis, todėl internete pamatytas dideles popierines snaiges ji nusprendė pasigaminti pati. Pirmasis bandymas tuo nesibaigė – moteris iškarpė ne vieną snaigę, o jomis papuošus biblioteką lankytojų dėmesį ypač traukė būtent šios dekoracijos.
Pavasarį valstybinių švenčių proga Kristina iškarpė Lietuvos vėliavos spalvų gėles. Nuo tada bibliotekos erdvės nuolat pasipuošia jos darbais, o keičiantis metų laikams atsinaujina ir dekoracijos.
Kuris pomėgis jai mieliausias, Kristina neišskiria – veiklas ji renkasi pagal sezoną. Vasarą daugiau laiko skiria gėlėms ir pomidorams, o žiemą tapo pagal skaičius bei dėlioja deimantines mozaikas.
Moteris sako negalinti ilgai sėdėti be veiklos: net geriant kavą jai kyla minčių, ką dar galėtų nuveikti. Išėjusi į lauką ji įsitraukia į gėlių priežiūrą, o užėjusi į šiltnamį pamiršta apie viską aplinkui.
Ateityje Kristina norėtų išbandyti dar daugiau kūrybinių veiklų – išmokti kaligrafijos ir pradėti kurti dzen raizginius, dar vadinamus zentangle. Ji įsitikinusi, kad svarbiausia nebijoti bandyti, kurti ir džiaugtis tuo, ką darai.
