Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet nustatomas maždaug 1 500–1 700 žmonių. Kauno klinikose pacientams siūlomos įvairios šios ligos diagnostikos ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos bei endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazinių, atvirų ir robotinių operacijų bei individualiai parenkamo sisteminio gydymo.
Medikai pabrėžia, kad liga neretai ilgą laiką nesukelia jokių juntamų požymių. Todėl kuo anksčiau ji nustatoma, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti.
Įtarimą gali kelti nepaaiškinamas svorio mažėjimas, kraujas tuštinantis, mažakraujystė, pilvo skausmas ar pūtimas, ilgai trunkantis viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir nuolatinis nuovargis. Tačiau ankstyvoje stadijoje žmogus gali nejausti nė vieno iš šių simptomų. Dėl to svarbia priemone išlieka storosios žarnos vėžio prevencinė programa.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas doc. Dalius Petrauskas ligoninės pranešime spaudai teigė, kad ankstyva diagnozė suteikia daugiau gydymo pasirinkimų ir gali lemti geresnę paciento prognozę.
Kas gali dalyvauti prevencinėje programoje?
Programa skirta 50–74 metų vyrams ir moterims. Norint joje dalyvauti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis paskiria pirmąjį tyrimą – imunocheminį slapto kraujo testą išmatose, vadinamą iFOBT.
Atliekant šį nesudėtingą tyrimą ieškoma plika akimi nematomo kraujo pėdsakų. Jie gali būti vienas iš ankstyvų storosios žarnos vėžio ar ikivėžinių pokyčių požymių.
Teigiamas iFOBT atsakymas savaime nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. Tokiu atveju pacientas siunčiamas kolonoskopijai. Jos metu gydytojai gali apžiūrėti storąją žarną, pašalinti rastus polipus ar kitus pakitimus ir, jei reikia, paimti audinio mėginį ištyrimui.
Kauno klinikose kolonoskopija dažniausiai atliekama taikant bendrinę intraveninę nejautrą. Procedūros metu pacientas miega, o jo būklę nuolat kontroliuoja anesteziologų komanda. Siekiant sutrumpinti tyrimų laukimo laiką, atidaryti papildomi endoskopijų kabinetai ir pailgintas jų darbo laikas. Pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, planinė kolonoskopija dažniausiai paskiriama per 2–3 savaites, nurodo doc. D. Petrauskas.
Gydymas parenkamas pagal ligos išplitimą
Kauno klinikose storosios žarnos vėžiui gydyti taikoma chirurgija, spindulinė terapija, chemoterapija, imunoterapija, taikinių ir biologinė terapija. Tam tikrais atvejais pasitelkiamos ir minimaliai invazinės abliacijos, kuriomis sunaikinamas navikinis audinys.
Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė prof. Rasa Jančiauskienė aiškina, kad gydymo planas priklauso nuo ligos stadijos, naviko biologinių savybių ir paciento sveikatos. Kai kuriems žmonėms gydymas pradedamas dar prieš operaciją – chemoterapija, imunoterapija ir spindulinė terapija gali būti derinamos siekiant sumažinti naviką ir sudaryti geresnes sąlygas vėlesnei operacijai.
Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė ir chirurginis gydymas. Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Abdominalinės chirurgijos gydytojas koloproktologas doc. Paulius Lizdenis teigia, kad daugumai pacientų storosios žarnos operacijos atliekamos laparoskopiniu būdu. Techniškai sudėtingesniais tiesiosios žarnos vėžio atvejais naudojama robotinė chirurgija.
Minimaliai invazinės operacijos paprastai mažiau traumuoja organizmą, todėl pacientai greičiau sveiksta ir trumpiau būna ligoninėje. Į namus po tokios operacijos galima būti išrašytam po 3–5 parų, o į darbą grįžti – po 3–6 savaičių, pažymi doc. P. Lizdenis.
Pacientams neretai nerimą kelia galima stoma, tačiau ji reikalinga ne visada. Jos poreikis priklauso nuo naviko vietos, operacijos pobūdžio, žarnyno būklės ir kitų aplinkybių. Kai kuriais atvejais stoma būna laikina.
Net ir IV stadijos storosios žarnos vėžys ne visada reiškia, kad chirurginis gydymas negalimas. Jei liga išplitusi ribotai, kai kuriems pacientams galima pašalinti ne tik pirminį naviką, bet ir metastazes. Tokiu atveju operacijos gali būti derinamos su chemoterapija, taikinių terapija ar imunoterapija.
Gydymo taktika Kauno klinikose aptariama daugiadalykėje komandoje. Joje dirba chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, radiologai, patologai, gastroenterologai, branduolinės medicinos gydytojai ir, prireikus, kitų sričių specialistai. Kasmet čia gydoma apie 1300–1500 storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų.
Specialistai primena, kad geriausia galimybe ligą nustatyti anksti galima pasinaudoti dar prieš atsirandant simptomams – dalyvauti prevencinėje programoje ir atlikti rekomenduojamus tyrimus.
