Rugsėjį vaikams prasideda ne tik pamokos, namų darbai ir pasiruošimas atsiskaitymams. Nors mokykloje daugelis randa draugų ir gali smagiai leisti laiką tarp pamokų, daliai vaikų ši aplinka tampa streso bei patyčių šaltiniu. Todėl tėvams svarbu laiku pastebėti pasikeitimus ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
Apie vaikų emocinį išsekimą ir patyčias laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjosi vaikų psichologė Simona Velikienė.
Vaikų išsekimas kitoks nei suaugusiųjų perdegimas
Suaugusieji dažniausiai gali patys suprasti, kad dėl per didelio darbo krūvio pervargo ir perdegė. Jie geba įvertinti, kad reikia poilsio ar atostogų. Vaikai savo emocinę būseną dar ne visada moka atpažinti, todėl išsekimas dažniau atsiskleidžia per jų elgesį ir emocijas.
Pasak psichologės, reikėtų atkreipti dėmesį į pokyčius, kurių anksčiau nebuvo. Nerimą gali kelti ir vaiko žodžiai, kad jam kažkas negerai ar kad jis niekuo nebesidžiaugia. Tokie signalai gali rodyti, jog reikėtų ieškoti pagalbos.
Kaip reaguoti vaikui pranešus apie patyčias?
Jeigu vaikas pasako, kad mokykloje iš jo tyčiojamasi, pirmiausia jam reikia parodyti supratimą, palaikyti ir patikinti, kad situacija bus sprendžiama kartu. Vis dėlto tėvai neturėtų vaikui girdint pulti aiškintis su patyčias inicijuojančiu mokiniu ar jo tėvais. Specialistė pataria su jo tėvais susitikti atskirai ir ramiai aptarti problemą.
Taip pat nederėtų raginti vaiko smogti atgal, kaltinti jį dėl to, kas vyksta, arba apsimesti, kad situacija nėra svarbi. Pasak Simonos Velikienės, frazės, kad vaikas jau didelis ir turi susitvarkyti pats, jog viskas praeis savaime ar kad į patyčias nereikia kreipti dėmesio, gali palikti jį be paramos.
Vaikui svarbu išgirsti, kad tėvai juo tiki ir yra pasiruošę veikti kartu. Net jei sprendimui reikia laiko, reikėtų parodyti, kad ieškoma būdų jam padėti.
Ką daryti kibernetinių patyčių atveju?
Jei patyčios vyksta internete, būtina išsaugoti galimus įrodymus: ekrano nuotraukas, žinutes, nuotraukas ar kitą susijusią medžiagą. Vėliau grėsmę keliantį asmenį galima užblokuoti, o apie netinkamą elgesį pranešti platformos administratoriui.
Kai situacija susijusi su mokykla, apie ją reikėtų informuoti mokyklos administraciją ir paprašyti konkretaus vaiko saugumo plano. Tai gali būti papildoma pagalba ar didesnis dėmesys vaikui klasėje ir pertraukų metu.
Psichologė rekomenduoja pasirūpinti, kad sutarti veiksmai būtų išdėstyti raštu. Taip būtų aišku, kokios priemonės numatytos ir kaip bus užtikrintas vaiko saugumas.
Kada būtina kreiptis profesionalios pagalbos?
Sunerimti reikėtų, jei pasikeičia vaiko elgesys, sutrinka miegas, pradeda kamuoti košmarai, dingsta apetitas, vaikas atsiriboja nuo aplinkinių arba atsisako veiklų, kuriomis anksčiau užsiimdavo.
Ypač rimtai reikia vertinti savižudybės rizikos ženklus: savęs žalojimą, kalbas apie nenorą gyventi ar asmeninių daiktų dalijimą kitiems. Tokiu atveju būtina kreiptis į specialistus, o esant grėsmei vaiko gyvybei – skambinti 112.
Vaiko negalima palikti vieno, nes tokia situacija laikoma kritine ir reikalauja skubaus reagavimo bei rimtesnės pagalbos, įspėja S. Velikienė.
„Sveikatos DNR“ galima žiūrėti kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė naujienų portalo tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
03.30 Dėl ko į vaikų psichologę kreipiasi tėvai?
06.00 Vaikų ir paauglių emocinio išsekimo atvejų daugėjimas
09.30 Vaikų emocinio išsekimo ir suaugusiųjų perdegimo skirtumai
13.30 Pirmieji tėvų veiksmai sužinojus apie patyčias
15.50 Ko nedaryti vaikui pranešus apie patyčias?
21.40 Ar būna situacijų, iš kurių nėra išeities?
