Rusijoje pasirodžius informacijai apie galimą plaučių maro atvejį, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad ligos išplitimo Europoje tikimybė yra labai maža. Vis dėlto Lietuvos ligoninėse esančių antibiotikų atsargų, pasak jo, pakaktų maždaug mėnesiui.
Ministras trečiadienį žurnalistams sakė, kad vaistų rezervai laikomi tiek nacionaliniu mastu, tiek gydymo įstaigose. Ligoninės, jo teigimu, turėtų būti sukaupusios atsargų iki mėnesio laikotarpiui.
L. Kukuraičio vertinimu, po COVID-19 pandemijos Lietuvos sveikatos sistema tapo gerokai geriau pasirengusi reaguoti į užkrečiamųjų ligų keliamas grėsmes. Šalyje veikia infekcinių ligų valdymo infrastruktūra, parengti reagavimo algoritmai.
Ministras: kol kas trūksta patikimos informacijos
L. Kukuraitis pabrėžė, kad nėra patvirtinta, jog Rusijoje iš tiesų nustatytas plaučių maro atvejis. Jo teigimu, mokslininkai taip pat nurodo, kad šiai ligai išplisti Europoje būtų labai mažai galimybių.
Ministras pažymėjo, kad šiuo metu neįmanoma patvirtinti nei to, jog tai buvo maras, nei to, kad įvykį sukėlė kita priežastis. Todėl tinkamai reaguoti galima tik gavus patikimų faktų.
Pasak L. Kukuraičio, Jungtinių Valstijų reakcija į situaciją leidžia manyti, kad Rusijoje gali vykti rimti procesai. Tačiau Lietuva šiuo metu gali remtis tik viešai prieinama informacija. Būtent patikimų ir tikslių duomenų trūkumas, ministro teigimu, yra pagrindinis iššūkis.
Kol daugiau informacijos nėra, Lietuvos institucijos gali įvertinti savo pasirengimą. L. Kukuraitis patikino, kad toks pasitikrinimas atliktas ir sistema yra pasirengusi.
Anksčiau ministras buvo sakęs, kad informacijai apie Rusijoje kilusį plaučių maro atvejį pasitvirtinus ir atsiradus grėsmei Lietuvai, galėtų būti svarstomas Rusijos piliečių tranzito per Lietuvą ribojimas. Tokie sprendimai būtų priimami kartu su Europos Sąjungos partneriais.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), reaguodamas į pranešimus apie Rusijoje nuo plaučių maro galimai mirusią moterį, skelbia, kad Lietuvos gyventojams padidėjusios rizikos užsikrėsti nėra. Atsakingos institucijos situaciją stebi, tačiau turima informacija išlieka ribota, todėl NVSC negali savarankiškai patvirtinti, kad darbuotoja sirgo plaučių maru.
Pranešimai apie galimą atvejį pasirodė penktadienį
Penktadienį buvo paskelbta, kad plaučių maras galėjo pražudyti 28 metų Darją Šipilovą. Ji dirbo Sibiro Irkutsko srities maro tyrimų institute. Taip pat pranešta apie dėl šio įvykio įvestus specialius apribojimus.
Rusijos naujienų portalas „Liudi Baikala“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, siejamais su regiono saugumo tarnybomis, skelbė, kad moteris galėjo užsikrėsti sudužus mėgintuvėliui.
Kitos žiniasklaidos priemonės galimą jos mirties priežastį siejo su laboratorijoje įvykusiu incidentu. „Liudi Baikala“ taip pat nurodė, kad karantinas pritaikytas 200 žmonių, galėjusių su ja kontaktuoti.
Vis dėlto Rusijos pareigūnai teigė, kad po moters mirties atlikti tyrimai plaučių maro nepatvirtino. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sakė, kad jo administracija situaciją atidžiai stebi.
Plaučių maras yra reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Ji gali būti perduodama per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau dažniausiai būtinas artimas ir ilgalaikis kontaktas su simptomus patiriančiu ligoniu. Inkubacinis laikotarpis trunka 1–4 dienas.
Liga gali sukelti karščiavimą, galvos skausmą, silpnumą, kosulį, krūtinės skausmą ir greitai stiprėjantį kvėpavimo sutrikimą.
Laiku diagnozuotas plaučių maras sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui skirti vaistai yra lengvai prieinami Europoje ir Lietuvoje.
Įtarus arba patvirtinus ligą, pacientas izoliuojamas, o su juo artimai kontaktavę žmonės nustatomi ir stebimi. Prireikus jiems skiriamas profilaktinis gydymas.
