Negyjanti opa ar naujai burnoje pastebėtas darinys gali būti visiškai neskausmingas, tačiau tai nėra priežastis tokius požymius ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys pabrėžia, kad nors dauguma burnos pakitimų nėra piktybiniai, jų pobūdžio neįmanoma patikimai nustatyti vien iš išvaizdos ar savijautos.
Gydytojas paaiškino, kokiais atvejais reikėtų kreiptis į specialistą, kaip atliekamas ištyrimas ir kodėl ankstyvas ligos nustatymas gali reikšti mažesnės apimties gydymą bei didesnę tikimybę išsaugoti kalbą ir rijimą.
Kokie pokyčiai burnoje turėtų kelti nerimą?
Į gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus negyjančią opą, tam tikroje gleivinės vietoje pakitusią spalvą, naują darinį ar sukietėjimą. Įspėti taip pat turėtų neaiškios kilmės kraujavimas, sutrikę liežuvio judesiai ar rijimas ir padidėjęs kaklo limfmazgis.
Jeigu opa neužgyja per dvi savaites, ją būtina parodyti gydytojui. Konsultacijos nereikėtų atidėlioti ir tais atvejais, kai pakitimas didėja, kraujuoja arba yra sukietėjęs.
Ištyrimas pradedamas pokalbiu – gydytojas aiškinasi, kada pakitimas atsirado, kaip jis keitėsi ir kokie simptomai jį lydi. Vėliau apžiūrima bei apčiuopiama burnos gleivinė, liežuvis, burnos dugnas ir kaklo limfmazgiai. Jei reikia, burnaryklė ir gilesnės ryklės vietos apžiūrimos lanksčiu endoskopu.
Įtarus piktybinį procesą, atliekama biopsija – paimamas audinio mėginys ir ištiriamas mikroskopu. Būtent šis tyrimas leidžia nustatyti, koks yra pakitimo pobūdis. Vaizdiniai tyrimai parenkami atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją ir padeda įvertinti, ar liga yra išplitusi.
Ankstyva diagnozė gali pakeisti gydymą
Gydymo pasirinkimui ir prognozei svarbus naviko dydis bei jo išplitimas į kaklo limfmazgius. Anksti nustačius ligą, dažnai pakanka mažesnės apimties operacijos, o daliai pacientų galima išvengti papildomo spindulinio ar chemospindulinio gydymo.
Tai svarbu ne tik kontroliuojant ligą, bet ir siekiant išsaugoti kalbą, rijimą bei gyvenimo kokybę.
Burnos vėžys nebūtinai sukelia skausmą. Ankstyvos stadijos navikas gali būti neskausmingas, todėl žmogus jį kartais pastebi atsitiktinai arba nelaiko rimta problema. Skausmo nebuvimas savaime nereiškia, kad piktybinio proceso nėra.
Kas dažniau susiduria su burnos vėžio rizika?
Pagrindiniai burnos ertmės vėžio rizikos veiksniai yra tabako ir alkoholio vartojimas. Kartu vartojami šie veiksniai riziką ypač sustiprina. Vis dėlto liga gali išsivystyti ir nerūkančiam bei alkoholio nevartojančiam žmogui.
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad burnos ertmę reikėtų atskirti nuo burnaryklės. Žmogaus papilomos virusas, ypač 16 tipas, reikšmingai siejamas su gomurinių tonzilių ir liežuvio šaknies vėžiu, tačiau nelaikomas pagrindiniu burnos ertmės vėžio rizikos veiksniu.
Odontologo patikra gali padėti pastebėti pakitimus
Odontologas dažnai būna pirmasis specialistas, galintis atkreipti dėmesį į burnos gleivinės pokyčius. Todėl apžiūros metu svarbu patikrinti ne tik dantis ir dantenas, bet ir liežuvį, burnos dugną bei kitą gleivinę.
Aptikus įtartiną pakitimą, pacientas nukreipiamas išsamesniam ištyrimui. Tačiau reguliarios odontologo apžiūros nepakeičia konsultacijos dėl naujai atsiradusio simptomo. Jei burnoje atsirado negyjanti opa ar augantis darinys, planinio vizito laukti nereikėtų.
Gydytojas ragina nebijoti kreiptis pagalbos: įtarimas dar nėra diagnozė, o burnos pakitimus gali sukelti trauma, uždegimas ir daugybė kitų priežasčių. Konsultacijos tikslas – išsiaiškinti, kas vyksta, ir parinkti tolesnius veiksmus.
Jeigu vis dėlto nustatoma piktybinė liga, delsimas gali apriboti gydymo galimybes ir lemti didesnės apimties gydymą. Todėl specialistų rekomenduojama kreiptis nelaukiant, kol pakitimas pradės skaudėti ar trukdyti valgyti.
