Vilniuje, netoli Tauro kalno, remonto metu rasta 40 žmonių palaidojimų, datuojamų XIX amžiumi. Tokie radiniai gali sustabdyti darbus ir priversti iš esmės keisti statybų planus. Tačiau kas gresia žmogui, kuris palaikus aptinka nuosavame sklype, kuriame ketino statyti namą?
Pradėjus kasti pamatus gali paaiškėti, kad po žeme yra senos kapinės, apie kurias nežinojo net sklypo pardavėjas. Tokiu atveju statybas gali tekti sustabdyti, koreguoti projektą arba patirti papildomų išlaidų.
Advokatų kontoros „Njord“ advokatas Sigitas Barakauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad palaikų radimas privačiame sklype savaime nereiškia, jog namo statybų teks atsisakyti. Vis dėlto toks atradimas gali apsunkinti darbus, sumažinti žemės vertę ar apriboti galimybę sklypą naudoti.
Radimvietėje darbai paprastai turi būti nutraukti, o apie radinį – nedelsiant pranešta kompetentingoms institucijoms. Palaikų negalima savavališkai atkasti, perkelti ar kitaip tvarkyti. Pirmiausia būtina nustatyti, ar rasti pavieniai palaikai, archeologinis objektas, ar buvusių kapinių teritorija. Nuo tyrimų išvadų priklausys ir tolesni sprendimai.
Atlikus tyrimus statybos gali būti atnaujintos, tačiau kai kuriais atvejais tenka keisti projektą, perkelti pastatą į kitą sklypo vietą arba apsaugoti dalį teritorijos. Nustačius kultūros paveldo vertę, gali būti taikomi gerokai griežtesni ribojimai.
S. Barakauskas pabrėžė, kad Lietuvoje jau nagrinėti ginčai dėl panašių situacijų. Yra buvę atvejų, kai sklype, kuriame buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą, pradėjus darbus rasti žmonių kaulai, o statybos sustabdytos.
Kada galima reikalauti grąžinti pinigus?
Jeigu netrukus po sklypo įsigijimo paaiškėja, kad jame esantys palaidojimai lemia reikšmingus naudojimo ar statybų apribojimus, pirkėjas tam tikromis aplinkybėmis gali reikšti reikalavimus pardavėjui.
Nežinomi palaidojimai gali būti laikomi paslėptu sklypo trūkumu, jeigu jie egzistavo dar pirkimo metu, pirkėjas apie juos nežinojo, o dėl jų sumažėjo žemės vertė arba galimybė ją naudoti pagal paskirtį.
Tokiu atveju galima prašyti sumažinti sklypo kainą, atlyginti pagrįstas išlaidas, o išskirtinėmis aplinkybėmis – nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Vis dėlto kiekviena situacija vertinama individualiai. Jei sklypą vis dar galima naudoti pagal paskirtį, nors ir su tam tikrais ribojimais, tinkamesne priemone gali būti kainos sumažinimas.
Sutarties nutraukimas laikomas kraštutiniu sprendimu. Jis galėtų būti svarstomas tada, kai trūkumas yra esminis, jo neįmanoma pašalinti priimtinomis priemonėmis arba pirkėjas iš esmės negauna to, ko pagrįstai tikėjosi įsigydamas sklypą.
Dar daugiau klausimų kyla, jei savininkas jau sumokėjo už namo projektą, pradėjo statybas ar pasiėmė paskolą, tačiau dėl radinio darbai sustojo. Tokiais atvejais galima siekti nuostolių atlyginimo, tačiau vien pabrangusių ar užsitęsusių statybų fakto nepakanka.
Reikalaujamos kompensuoti išlaidos turi būti pagrįstos ir tiesiogiai susijusios su sklypo trūkumu. Paskolos palūkanos bei kitos finansavimo išlaidos teoriškai taip pat gali būti įtrauktos į reikalavimus, tačiau jos vertinamos individualiai.
Reikšminga ir tai, ar pardavėjas žinojo apie palaidojimus. Jei tokią informaciją turėjo, bet nuo pirkėjo nuslėpė, tai galėtų sustiprinti pirkėjo poziciją. Tačiau pardavėjo atsakomybė gali kilti ir tada, kai jis apie palaidojimus nežinojo. Svarbu, kad neatitikimas egzistavo nuosavybės teisės perėjimo metu, net jei paaiškėjo tik vėliau.
Pirkėjui nebūtina įrodyti, kad pardavėjas informaciją slėpė sąmoningai. Tačiau jis turi pagrįsti, jog sklypas turėjo reikšmingą trūkumą, apie kurį pirkimo metu nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti.
Lietuvoje gali būti tūkstančiai nežinomų kapaviečių
Archeologas Gintautas Zabiela tv3.lt pasakojo, kad atvejų, kai kasant žemę ar vykdant statybas netikėtai randama žmonių palaikų, Lietuvoje pasitaiko. Tikslų mastą nustatyti sunku, nes apie dalį radinių atsakingos institucijos neinformuojamos.
Anot jo, statytojai, sklypų savininkai ir kiti žmonės kartais nutyli apie palaikus, nenorėdami papildomų tyrimų, nekilnojamojo turto nuvertėjimo ar kitų problemų. Kai kurie radiniai lieka nežinomi, o palaikai gali būti tiesiog užkasti arba sunaikinti. Apie tokius atvejus kartais paaiškėja tik po kelių dešimtmečių iš kitų žmonių pasakojimų.
G. Zabiela teigimu, Lietuvoje gali būti gerokai daugiau senųjų kapaviečių, nei šiuo metu oficialiai registruota. Dalis jų per šimtmečius buvo pamiršta, o buvusių kapinių vietose dabar gali būti dirbami laukai ar vykdomos statybos.
Iki XX amžiaus pradžios kai kurie didesni kaimai turėjo savo kapavietes. Šiuo metu Lietuvoje žinoma apie 2–3 tūkstančius registruotų kapaviečių, tačiau kaimai nyko dėl karų, epidemijų ir kitų istorinių aplinkybių. Todėl, archeologo manymu, dar ne vienas tūkstantis kapaviečių gali būti užmirštas.
Dažniausiai kalbama apie istorinių laikų palaidojimus, siekiančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susidarymo laikotarpį. Kai kurių vietų istoriją dar prisimena vietos gyventojai, tačiau ši informacija ne visada yra plačiai žinoma.
Kaip pavyzdį archeologas nurodė 2021 metais vykdytus tyrimus maždaug 165 kilometrų ilgio dujotiekio trasoje nuo Širvintų rajono iki Lenkijos sienos. Nors teritorija buvo anksčiau žvalgyta, o projektuojant trasą atsižvelgta į žinomas archeologines vietoves, ekspedicija aptiko iki tol nežinotų palaidojimo vietų.
Jungtinėje penkių institucijų ekspedicijoje buvo ištirtos mažiausiai dvi, kaip manoma, iki tol nežinotos valstybės laikų kapavietės. Tai, anot G. Zabielos, rodo, kad Lietuvoje dar gali būti nemažai neatrastų kapaviečių.
Vienas kaulas gali reikšti kur kas didesnį radinį
Vienoje vietoje aptikti žmogaus kaulai neretai būna pirmas ženklas, kad po žeme slypi ne pavienis kapas, o didesnė laidojimo vieta. Pavienių palaidojimų taip pat pasitaiko, kai žmogus dėl įvairių priežasčių palaidotas ne kapinėse, tačiau tokie atvejai retesni.
Aptikus palaikus pirmiausia tiriama radimo vieta. Jei netoliese randama daugiau kapų, galima spręsti, kad tai buvusios kapinaitės ar didesnis kapinynas. Tačiau tiksliai nustatyti tokio objekto ribas ne visuomet paprasta.
Senosios kapavietės dažnai nepalieka jokių paviršiuje matomų ženklų. Todėl net ir radus kelis palaidojimus gali būti neaišku, kiek toli jie tęsiasi. Kai kuriais atvejais tenka ištirti nemažą kapinyno dalį, kad būtų nustatyta jo kryptis ir apimtis.
Šiais laikais archeologiniai tyrimai paprastai atliekami tik toje teritorijoje, kuri būtina konkrečiam statybų ar infrastruktūros projektui. Jei likusi kapavietės dalis netrukdo darbams, ji gali būti palikta nepaliesta. Tačiau jeigu statybų toje vietoje išvengti neįmanoma, palaidojimus privaloma ištirti.
Ką daryti sklype radus žmogaus kaulų?
Netikėtai aptikus palaikus, jų negalima liesti, o žemės kasimo darbus būtina nutraukti. Iš pirmo žvilgsnio ne visada įmanoma suprasti, ar tai senas archeologinis palaidojimas, ar naujesnis radinys, galintis būti susijęs su nusikaltimu.
Apie tokį radinį turi būti informuojamos atitinkamos institucijos. Jei jis gali turėti archeologinę vertę, reikėtų kreiptis į Kultūros paveldo departamentą. Tačiau praktikoje ne visos tokios vietos sulaukia tinkamo dėmesio, o kai kurie jau žinomi archeologiniai objektai ilgai laukia oficialaus įregistravimo.
Jeigu įmanoma, žemės kasimo darbai radimo vietoje turėtų būti nutraukti. Jei statybas būtina tęsti, gali tekti finansuoti tyrimus, palaikų iškėlimą ir perlaidojimą. Kapai, pasak G. Zabielos, negali likti po keliais, namais ar kitais statiniais.
Archeologo vertinimu, didžiausia problema yra ne pats palaikų atradimas, o tai, kad tokios vietos vėliau ne visada sulaukia deramos pagarbos, apsaugos ar tinkamo ištyrimo.
