Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) – invazinis svetimžemis augalas, keliantis problemų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Jis įtrauktas į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, todėl jo plitimo kontrolė nėra vien estetikos ar apleisto sklypo tvarkymo klausimas.
Suaugęs Sosnovskio barštis paprastai užauga maždaug 2,5–3,5 metro, o pavieniai augalai gali pasiekti ir apie 4,5 metro aukštį. Dideli lapai ir aukšti baltais skėtiniais žiedynais pasibaigiantys stiebai iš tolo atrodo gana išskirtinai, tačiau jaunus augalus supainioti su kitais salierinių šeimos augalais gerokai lengviau.
Kaip atpažinti Sosnovskio barštį?
Sosnovskio barščio nereikėtų bandyti atpažinti pagal vieną požymį. Suaugusio augalo stiebas yra storas, briaunotas, gali būti apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai labai dideli, plunksniškai suskaidyti, stambiai dantytais kraštais. Žydint susiformuoja dideli sudėtiniai skėčiai su baltais žiedais.
Jauni augalai atrodo gerokai kukliau, todėl būtent šiame etape klaidų tikimybė didžiausia. Jei kyla abejonių, augalo geriau neliesti ir pirmiausia palyginti su oficialių institucijų pateikiamomis nuotraukomis bei aprašymais. Tai ypač svarbu prieš kasant ar pjaunant augalą, nes pažeidus jo audinius galima lengvai apsitaškyti sultimis.
Aplinkos ministerija 2024 m. nurodė, kad Sosnovskio barštis Lietuvoje buvo paplitęs maždaug 5 tūkst. hektarų teritorijoje, daugiausia Rytų ir Pietų Lietuvoje. Jo randama pievose, dirvonuose, pamiškėse, prie vandens telkinių, pakelėse, apleistuose sklypuose ir kitose atvirose vietose.
Kada geriausia pradėti naikinti?
Pavienius augalus saugiausia ir paprasčiausia kontroliuoti anksti pavasarį, kol jie dar maži. Aplinkos ministerija rekomenduoja iškasimą pradėti tada, kai Sosnovskio barščiai pasiekę maždaug 20–30 cm aukštį. Konkretus laikas priklauso nuo pavasario oro ir vegetacijos pradžios.
Jeigu augalų nedaug, juos galima iškasti, tačiau neužtenka tiesiog nupjauti lapus ar stiebą ties žemės paviršiumi. Per aukštai palikta šaknies dalis gali išleisti naujus ūglius, todėl naikinant šiuo būdu reikia pašalinti augalo augimo centrą ir pakankamą šaknies dalį.
Vien šienavimas paprastai nėra greitas būdas išnaikinti Sosnovskio barštį. Jis gali būti naudojamas siekiant neleisti augalams subrandinti ir paskleisti sėklų arba kaip dalis platesnio kontrolės plano. Net ir po sėkmingo naikinimo teritoriją reikia stebėti vėlesniais metais, nes dirvoje gali būti likusių sėklų.
Didesniuose plotuose gali būti taikomi herbicidai ir kitos kompleksinės priemonės, tačiau augalų apsaugos produktus būtina rinktis pagal tuo metu Lietuvoje galiojančią registraciją ir naudoti tiksliai pagal etiketę. Prie vandens telkinių, saugomose teritorijose ir kitose jautriose vietose gali galioti papildomi apribojimai, todėl čia savarankiškai purkšti nepasitikrinus reikalavimų nereikėtų.
Kodėl Sosnovskio barštis pavojingas žmogui?
Sosnovskio barščio sultyse yra furanokumarinų. Ant odos patekusios šios medžiagos padidina jos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Dėl to po kontakto su augalu ir vėlesnio saulės poveikio gali atsirasti stiprus paraudimas, skausmas, vandeningos pūslės ir ilgai gyjantys odos pažeidimai.
Klastingiausia tai, kad pažeidimas nebūtinai pasirodo iš karto. VVKT nurodo, kad pūslės gali susiformuoti per maždaug 48 valandas, o augalo sulčių patekimas į akis gali sukelti labai rimtų regėjimo pažeidimų. Todėl net jei po kontakto oda iš pradžių atrodo normali, jos nereikėtų palikti saulėje.
Kaip saugiai naikinti Sosnovskio barštį?
Dirbant prie Sosnovskio barščių svarbiausia neleisti augalo sultims patekti ant odos, veido ar į akis. Ypač atsargiai reikia elgtis pjaunant, kasant ar kitaip pažeidžiant stiebus ir lapus.
- mūvėti skysčiams nepralaidžias pirštines;
- dėvėti kūną dengiančius, geriausia drėgmei nepralaidžius drabužius ir uždarą avalynę;
- naudoti apsauginius akinius ar veido apsaugą;
- darbo metu neliesti veido ir neapsaugotos odos, o baigus nusiplauti rankas bei atsargiai nusivilkti galimai sultimis užterštus drabužius.
Didelio, tankaus sąžalyno nereikėtų vertinti kaip įprastos piktžolės lysvėje. Pjaunant ar smulkinant aukštus augalus sultys gali būti ištaškytos, todėl neturint tinkamų apsaugos priemonių ir patirties saugiau kreiptis į invazinių augalų kontrolę atliekančius specialistus.
Vaikams Sosnovskio barščių liesti negalima. Augintinių taip pat nereikėtų leisti į ką tik pjautą ar tvarkomą sąžalyną. Nupjautos augalo dalys vis dar gali turėti fototoksiškų sulčių, todėl jas tvarkant apsauga reikalinga taip pat, kaip ir dirbant su augančiu augalu.
Sosnovskio barščio kontrolė dažnai yra ne vieno savaitgalio darbas. Augalas gali būti pašalintas, tačiau iš dirvoje likusių sėklų vėliau sudygsta nauji daigai. Todėl sutvarkytą vietą reikia reguliariai tikrinti ir naujus augalus naikinti dar jaunus, kol jie nespėjo suformuoti žiedynų ir subrandinti naujos sėklų kartos.
Ką daryti patekus augalo sulčių ant odos?
Jeigu Sosnovskio barščio sulčių pateko ant odos, kontaktą reikia kuo greičiau nutraukti: pažeistą vietą kruopščiai nuplauti vandeniu su muilu ir apsaugoti nuo saulės bei kitų ultravioletinių spindulių. Jei atsiranda stiprus paraudimas, pūslės, pažeistas didelis odos plotas arba augalo sulčių pateko į akis, reikėtų nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos. Dėl individualios konsultacijos apsinuodijimų klausimais visą parą galima skambinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriui telefonu +370 5 236 2052.
Patikima institucinė informacija apie Sosnovskio barštį, jo atpažinimą ir kontrolę skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos svetainėje. Sveikatos rizikos ir apsinuodijimų konsultacijų informaciją teikia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, o Sosnovskio barštis Europos Sąjungos lygmeniu priskiriamas Sąjungai susirūpinimą keliančioms invazinėms svetimoms rūšims.
