Baltai nudažyti vaismedžių kamienai vieniems atrodo kaip būtinas rudens darbas, kiti balinimo visiškai atsisako. Abi pozicijos gali turėti pagrindo, nes kamieno balinimas nėra universali vaismedžių priežiūros procedūra, kurią privaloma atlikti kiekvienam medžiui kasmet.
Svarbiausia suprasti, kokią problemą norima spręsti. Pagrindinė šviesios kamieno dangos paskirtis – sumažinti saulės įkaitinamos žievės temperatūros svyravimus žiemą ir ankstyvą pavasarį. Tokia apsauga aktualiausia jauniems, neseniai pasodintiems ir plonesnę žievę turintiems medžiams, ypač jei jų kamieną stipriai apšviečia pietų ar pietvakarių saulė.
Kodėl žiemos saulė gali pažeisti medžio kamieną?
Saulėtą žiemos dieną viena kamieno pusė gali gerokai sušilti, nors oro temperatūra tebėra žema. Didžiausią saulės kiekį dažnai gauna pietinė ir pietvakarinė kamieno pusė. Vėliau saulei nusileidus, pasislėpus už debesų arba staigiai atšalus, žievės ir po ja esančių audinių temperatūra greitai krinta.
Tokie pasikartojantys temperatūros pokyčiai gali pažeisti gyvus kamieno audinius. Iš pradžių problema ne visada pastebima. Vėliau žievėje gali atsirasti įdubusių, išdžiūvusių plotų, įtrūkimų ar atšokusių žievės dalių. Tokia žiemos pažaida dažnai vadinama saulės nudeginimu arba žiemos saulės pažaida.
Šviesus kamieno paviršius sugeria mažiau saulės energijos nei tamsi žievė. Dėl to žievė dieną mažiau įkaista ir temperatūros skirtumas tarp saulėtos dienos bei šaltos nakties gali būti mažesnis. Būtent tai, o ne pats baltos spalvos faktas, yra pagrindinė tokios apsaugos logika.
Kuriems medžiams tokia apsauga aktualiausia?
Ne visi sodo medžiai vienodai jautrūs žiemos saulės poveikiui. Senas vaismedis stora ir šiurkščia žieve paprastai yra geriau apsaugotas nei neseniai pasodintas jaunas medis, kurio kamienas dar lygus ir plonas.
Balinimas taip pat nėra priemonė nuo visų kenkėjų. Tai matyti ir iš atskiro atvejo, kai trešnėse atsirado kirminėlių, nors medžiai pavasarį buvo nubalinti kalkėmis.
Daugiau dėmesio kamieno apsaugai verta skirti:
- jauniems ir neseniai pasodintiems vaismedžiams;
- medžiams plona ir lygesne žieve;
- kamienams, kuriuos žiemą ilgai apšviečia pietų ar pietvakarių saulė;
- medžiams atvirose vietose, kur jų kamieno neužstoja pastatai, gyvatvorės ar kita augmenija;
- medžiams, kurių kamienas anksčiau buvo pavėsyje, bet po genėjimo ar aplinkos pokyčių staiga tapo stipriai apšviestas.
Vyresniam medžiui storėjant žievei tokios apsaugos poreikis paprastai mažėja. Todėl nėra prasmės automatiškai balinti kiekvieno sode augančio kamieno vien todėl, kad atėjo ruduo.
Ko balinimas nepadarys?
Viena dažniausių klaidų – balinimui priskirti gerokai daugiau funkcijų, nei jis realiai gali atlikti. Baltas kamienas savaime neapsaugos medžio nuo visų vabzdžių, vaisių kenkėjų, grybinės ligos lajoje ar netinkamo laistymo.
Jeigu obuolius ar trešnes pažeidžia vaisiuose besivystantys kenkėjai, kamieno spalva jų biologinio ciklo nesustabdys. Lygiai taip pat balinimas neišspręs šaknų puvinio, blogo drenažo, maisto medžiagų trūkumo ar netinkamai atlikto genėjimo.
Pažeista žievė vėliau gali tapti silpnesne medžio vieta, kurioje lengviau įsitvirtina kai kurie ligų sukėlėjai ar kamieną pažeidžiantys vabzdžiai. Tačiau balinimas šiuo atveju veikia pirmiausia kaip prevencija nuo pačios žiemos saulės pažaidos, o ne kaip universalus pesticidas ar fungicidas.
Medžiui ne mažiau svarbu tinkamas sodinimo gylis, neužmirkstančios šaknys, pakankamas vandens kiekis sausros metu ir nepažeistas kamienas. Vejapjovės, trimerio ar graužikų padarytos žaizdos gali būti daug rimtesnė problema nei tai, kad medžio kamienas rudenį liko nenubalintas.
Jeigu apsauga reikalinga, ją reikia paruošti prieš žiemą
Jeigu kamienas saugomas nuo žiemos saulės, nėra daug prasmės pirmą kartą jį balinti tik pavasarį, kai didžioji rizikos laikotarpio dalis jau praėjo. Apsauga turi būti paruošta prieš prasidedant saulėtų žiemos dienų ir šaltų naktų deriniui.
Praktiškai tam dažniausiai pasirenkamas vėlyvas ruduo. Jei naudojama tepama priemonė, diena turėtų būti pakankamai sausa, kad danga spėtų normaliai išdžiūti. Tikslus mėnuo nėra toks svarbus kaip pats tikslas – apsaugoti kamieną dar iki pavojingų žiemos temperatūros svyravimų.
Per žiemą apsaugą verta patikrinti. Lietus, šlapdriba ir kitos oro sąlygos gali dalį dangos nuplauti. Jei iki žiemos pabaigos kamienas vėl beveik visiškai atviras, apsaugą galima atnaujinti, jei tai leidžia naudojamos priemonės instrukcija ir oro sąlygos.
Kuo apsaugoti kamieną?
Namų sode paprasčiausias pasirinkimas – specialiai gyvų medžių kamienams skirta šviesi apsauginė priemonė. Jos paskirtis ir naudojimo būdas turi būti aiškiai nurodyti ant produkto pakuotės.
Tradicinis medžių balinimas dažnai siejamas su kalkių mišiniais. Problema ta, kad savadarbių receptų koncentracijos labai skiriasi. Jaunam, plonažieviam medeliui agresyvus mišinys nėra automatiškai geresnis vien todėl, kad yra „tradicinis“. Jei pasirenkama kalkių pagrindo priemonė, saugiau naudoti medžių kamienams skirtą produktą ir laikytis jo normos.
Kai kuriuose profesionaliuose vaismedžių auginimo šaltiniuose žiemos saulės pažaidai mažinti naudojami ir vandeniu skiedžiami balti lateksiniai dažai. Tačiau dažų sudėtys skiriasi, o skirtinguose sodininkystės šaltiniuose pateikiamos nevienodos rekomendacijos dėl tinkamos jų rūšies. Dėl to namų sode nereikėtų imti atsitiktinių statybinių dažų ir savavališkai jais dengti gyvo medžio. Paprasčiau pasirinkti medžiams skirtą priemonę arba specialią kamieno apsaugą.
Balinimas nėra vienintelis būdas
Jauno medžio kamieną nuo žiemos saulės galima apsaugoti ir balta arba šviesą atspindinčia medžių apsaugine juosta. Jos principas panašus – neleisti tamsiai žievei stipriai įkaisti saulėje.
Tokias apsaugas svarbu naudoti teisingai. Jos neturi būti stipriai užveržtos aplink kamieną, nes medžiui storėjant gali pradėti spausti žievę. Laikinas kamieno apsaugas taip pat reikia reguliariai patikrinti ir, jei jos skirtos tik žiemai, pavasarį nuimti. Per ilgai palikta danga gali tapti slėptuve vabzdžiams arba pradėti veržti augantį kamieną.
Kitas paprastas principas – sumažinti tiesioginės pietų ir pietvakarių saulės poveikį. Tam gali padėti tinkamai įrengtas šviesus skydelis ar kitas kamieno šešėliavimas. Svarbu, kad tokia konstrukcija nesiremtų į žievę ir jos nepažeistų.
Kodėl ypač svarbūs pirmieji metai po pasodinimo?
Naujai pasodintas vaismedis vienu metu patiria kelis pokyčius. Persodinant pažeidžiama dalis šaknų, medis turi prisitaikyti prie naujos vietos, o jo kamienas gali staiga gauti daug daugiau tiesioginės saulės nei medelyne.
Jeigu medelis prieš tai augo tarp kitų augalų ir jo kamienas buvo dalinai užpavėsintas, persodinus į atvirą sklypą pietvakarinė žievės pusė gali būti gerokai labiau veikiama žiemos saulės. Būtent todėl jauni ir neseniai persodinti medžiai minimi tarp jautriausių saulės pažaidoms.
Prie atsparumo prisideda ir bendra medžio būklė. Prieš žiemą stipriai perdžiūvęs vaismedis aplinkos stresą toleruoja prasčiau. Todėl pasiruošimas žiemai nėra vien kamieno nudažymas – svarbu ir tai, kaip medis buvo prižiūrimas visą sezoną.
Tai ar verta balinti?
Jeigu sode auga jaunas vaismedis plona žieve ir jo kamieną žiemą stipriai apšviečia saulė, apsauga nuo žiemos saulės pažaidos turi prasmę. Tai gali būti speciali balinimo priemonė arba tinkamai naudojama balta kamieno apsauga.
Jeigu medis brandus, jo žievė stora, kamienas natūraliai apsaugotas nuo intensyvios pietvakarių saulės ir anksčiau žiemos pažaidų nebuvo, kasmetinis balinimas nebūtinai duos pastebimos naudos.
Todėl geresnis klausimas yra ne „ar visus medžius reikia balinti?“, o „ar šiam konkrečiam medžiui gresia žiemos saulės pažaida?“. Kai žinoma, nuo ko saugoma, daug lengviau pasirinkti ir tinkamą priemonę. Baltas kamienas pats savaime nėra sveikesnio sodo požymis – svarbu, ar konkreti apsauga naudojama ten, kur jos iš tikrųjų reikia.
