Sukčiavimo atvejai Lietuvoje tampa vis įžūlesni. Viena 78-erių klaipėdietė, patikėjusi rusiškai kalbėjusiais asmenimis, kurie apsimetė „Google“ darbuotojais, banko specialistais ir policijos pareigūnais, neteko ne tik pinigų, bet ir savo buto. Bendra žala viršijo 100 tūkst. eurų. Teisininkus ši istorija ypač nustebino, nes nekilnojamojo turto perleidimą turėjo patvirtinti notaras.
Prarado daugiau nei 100 tūkst. eurų vertės turtą
Į Klaipėdos pareigūnus kreipėsi 78-erių moteris. Ji nurodė, kad nuo birželio iki rugsėjo pabaigos bendravo su nepažįstamaisiais, kalbėjusiais rusų kalba. Prisistatydami skirtingų institucijų atstovais, jie ištuštino senjorės banko sąskaitas ir perėmė jai priklausiusį butą uostamiestyje.
Advokato padėjėja Dovilė Urnikienė paaiškino, kad nekilnojamojo turto daiktinėms teisėms perleisti ar turtui suvaržyti būtina notarinė forma. Sutartį savininkas gali pasirašyti notaro biure arba nuotoliniu būdu, tačiau sandorį vis tiek turi patvirtinti notaras.
Pasak teisininkės, notaras privalo įsitikinti, kad abi sandorio šalys iš tiesų nori jį sudaryti ir supranta savo veiksmus, taip pat įvertinti jų tarpusavio ryšį. Todėl, jos teigimu, galėjo būti taip, kad sukčiai notarą įtikino savo sukurta istorija.
D. Urnikienė neatmetė ir kitos galimybės – notaras galėjo skubėti arba nepakankamai įvertinti, kas yra sandorio dalyviai ir ar nepatvirtina apgaulingo sandorio. Ji taip pat svarstė, kad teoriškai negalima atmesti notaro ryšio su sukčiumi.
Sukčiai pasitelkia įvairiausias istorijas
Sukčių schemos būna labai skirtingos. 2024-ųjų teismo archyvinėje medžiagoje Klaipėdoje matomi užsimaskavę sutuoktiniai, kurie prisistatydavo paranormalių galių turinčiais burtininkais. Patikliems žmonėms jie atlikdavo tariamas magiškas procedūras, už kurias išviliodavo šimtus tūkstančių eurų. Sukčiai taip pat gavo naują BMW X5, o vieną šeimą įtikino parduoti 3 000 000 eurų vertės nekilnojamąjį turtą.
Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė pasakojo, kad ypač prieš mokslo metus pasitaiko atvejų, kai studentai internete randa būsto nuomos skelbimą ir, jo net neapžiūrėję, perveda avansą.
Žmonės nukenčia ir nuo romantinių sukčių. Vieniši asmenys įsimyli internete sutiktą susirašinėjimo partnerį, kurio nėra matę gyvai, o vėliau ima siųsti pinigus esą pagalbos reikalingam žmogui. Pasak A. Grauslienės, prašomos sumos gali būti pervedamos vis didesnės.
Policijos atstovė taip pat papasakojo, kad jos kolegės vyrui paskambino nepažįstama moteris ir bandė pakviesti jį į pasimatymą. Kadangi šalia buvusi žmona perėmė telefoną, pokalbis netrukus baigėsi.
Sukčiai apsimetė vaikiškos kėdutės pirkėju
Anykštietės Ingridos artimas žmogus įkliuvo į kitą schemą. Internete jis paskelbė parduodantis vaikišką kėdutę, o netrukus sulaukė tariamo pirkėjo žinutės.
Pirkėju apsimetęs asmuo pareiškė užsakysiąs kurjerį ir paprašė pardavėjui paspausti nuorodą bei suvesti kurjeriui reikalingus duomenis. Taip iš sąskaitos buvo išimti pinigai.
Kadangi ši sąskaita nebuvo pagrindinė, auka neteko kiek mažiau nei tūkstančio eurų. Vis dėlto, kaip sakė Ingrida, tai buvo sunkiai uždirbti pinigai.
Ji teigė, kad žmogus iš pradžių pasimetė, nors vėliau suprato, kas įvyko. Tačiau tuo metu jį paveikė džiaugsmas, kad atsirado pirkėjas, ir susidomėjimas, jog sandoris esą jau sutvarkytas.
Emocijomis manipuliuojantys sukčiai pasiekia savo
Psichologai aiškina, kad žmonės patiki sukčiais neatsitiktinai. Nusikaltėliai dažnai kalba užtikrintai, taisyklingai ir įtaigiai, o svarbiausia – išnaudoja baimę, godumą, viltį, meilę arba norą padėti.
Psichologė Inesa Golubovskaja sakė, kad žmogaus smegenys nuo mažens automatiškai reaguoja į tam tikrus dirgiklius. Dėl to nė vienas žmogus negali visą gyvenimą visiškai kontroliuoti savo reakcijų.
Su sukčių aukomis arba žmonėmis, susidūrusiais su panašiais bandymais, galima sutikti beveik kiekvienoje Lietuvos šeimoje.
Viena pašnekovė pasakojo apie skambutį, per kurį jai buvo pranešta, esą sūnus pateko į avariją. Moteris patikėjo istorija ir prarado maždaug 20 000 eurų.
Kiti žmonės teigė, kad rusiškai kalbančių skambintojų iš karto atsisako klausytis. Dar viena pašnekovė juokavo sukčiams pasakiusi, kad jos vyras yra policininkas, todėl tokius skambučius jie neva ir renka. Po to skambučiai liovėsi maždaug dvejiems metams.
Dar viena moteris, išgirdusi, kad pateko į nemalonią situaciją ir esą reikia prisijungti, apsimetė nežinanti kodų. Ji pasakė, kad kodus eis pasiimti, ir pažadėjo perskambinti, tačiau iš tiesų iškart kreipėsi į policiją.
Pareigūnai su sukčiavimu kovoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Jie ragina apie tokias istorijas kalbėtis su artimaisiais, draugais ir pažįstamais. Pernai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo net 34 milijonus eurų.
