Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad pirmojo 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo parko projekto ateitis kol kas lieka neaiški. Energetikos ministras darbiniu formatu su Lenkijos atstovais aiškinasi, ar ši šalis būtų suinteresuota prisidėti prie projekto.
Tokie pokalbiai vyksta po to, kai parko vystytoja valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kreipėsi į Energetikos ministeriją ir paprašė pakoreguoti projekto įgyvendinimo grafiką, įtraukiant galimybę jį atidėti.
Ketvirtadienį žurnalistams premjeras sakė, kad dėl projekto dar nėra priimta jokių sprendimų. Anot jo, klausimas nėra užbaigtas, o energetikos ministras šiuo metu diskutuoja su Lenkijos puse apie galimą jos dalyvavimą vystant jūrinį vėjo parką.
Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad kol kas vyksta tik darbinės diskusijos, todėl jis negali pasakyti, kaip projektas bus tęsiamas ir kokia bus jo galutinė ateitis.
Anksčiau energetikos ministras Lukas Savickas Eltai yra teigęs, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą pasikviesti kitos Europos Sąjungos valstybės įmonę. Taip pat būtų siekiama projektui suteikti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statusą, kuris sudarytų galimybę pretenduoti į europinę paramą.
Pasak Luko Savicko, partneriu galėtų tapti viena iš regiono valstybių įmonių, pavyzdžiui, iš Lenkijos ar Latvijos.
„Ignitis grupė“ nurodė, kad prašymą atidėti projektą pateikė įvertinusi dabartinę rinkos padėtį ir valstybės finansinius prioritetus. Projekto plėtrą ketinama atnaujinti, kai pasikeis rinkos, finansavimo arba technologinės sąlygos, kartu išlaikant iki šiol sukurtą vertę.
Anksčiau buvo skelbta, kad pirmasis vėjo parkas Baltijos jūroje galėtų pradėti veikti po 2030 metų. Vis dėlto praėjusių metų metinėje ataskaitoje „Ignitis grupė“ pripažino susidurianti su projekto iššūkiais.
Iki 2030-ųjų vėjo parką pastatyti ir pradėti eksploatuoti įsipareigojo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ ir jos partnerė „OW Offshore“. Jos valstybės konkursą laimėjo 2023 metų spalį.
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad dėl rinkos pokyčių planuota pirmojo vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo maždaug 40 proc. Tuo metu projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
