Teisėsaugai nagrinėjant galimai apgaulingą nuostolingai veikiančios Trakų rajono vaivorykštinių upėtakių auginimo bendrovės „FishNet“ apskaitą, įmonę finansavusi Ukrainos verslininkė teismui pateikė 4,6 mln. eurų ieškinį.
Ieškinyje Lesia Korylkevič prašo atlyginti žalą dėl prarastų akcijų ir investicijų. Tačiau dabartinis „FishNet“ savininkas ir vadovas Vaidas Juodis tvirtina, kad nepasitenkinimas akcijų pirkimo opciono sutarties padariniais savaime neįrodo apgaulės ar nesąžiningumo. Jo teigimu, ieškiniu siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Vilniaus apygardos teismas BNS patvirtino rugpjūčio 24 dieną gavęs Ukrainos „Monstera“ grupės stebėtojų tarybos narės ir Lietuvos grūdų, neperdirbto tabako, sėklų bei pašarų didmeninės prekybos įmonės „Stefanija“ akcininkės L. Korylkevič ieškinį.
Teismo duomenimis, ji prašo solidariai iš Nyderlandų bendrovės „Stichting X7 Investment Management“, „FishNet“, V. Juodžio ir vieno iš įmonės steigėjų, advokato Andriaus Paulausko, priteisti 2,44 mln. eurų už prarastas akcijas. Dar 1,39 mln. eurų žalos dėl prarastų investicijų prašoma iš „FishNet“, V. Juodžio, A. Paulausko ir Nyderlandų „Stichting Don Pedro“. Taip pat reikalaujama atlyginti 29,2 tūkst. eurų teisinių išlaidų ir priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo visos sumos.
Trečiaisiais asmenimis byloje įtraukti anksčiau dalį „FishNet“ valdęs Ivanas Paleičikas, jo bendrovė „Spectator“, Inga Paulauskienė bei Kipro ir Lietuvos įmonės „CEOcorp“.
Šią savaitę teismas atmetė „Spectator“ ir „CEOcorp“ prašymus įpareigoti L. Korylkevič sumokėti užstatą būsimoms bylinėjimosi išlaidoms. Teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS nurodė, kad teismas tam nenustatė pagrindo.
Investuotoja teigia praradusi ir akcijas, ir paskolintas lėšas
L. Korylkevič teismui nurodo, kad investuodama į „FishNet“ buvo apgauta. Anot jos, per susijusių bendrovių, paskolų ir kitų sandorių grandinę ji prarado įmonės kontrolę, visas akcijas bei galimybę susigrąžinti į bendrovę investuotus milijonus.
Jos advokatas Kęstutis Švirinas teigė, kad per skirtingose valstybėse įsteigtų ne pelno įmonių sandorius ir atsakovų suderintus veiksmus L. Korylkevič neteko visų investicijų į „FishNet“, įskaitant visas bendrovės akcijas.
Ieškinyje nurodoma, kad Ukrainos verslininkė iš asmeninių lėšų „FishNet“ buvo paskolinusi daugiau kaip 1,76 mln. eurų. Dar 1,5 mln. eurų įmonei esą buvo suteikta per šeimos valdomą bendrovę „Stotberto Holdings“.
K. Švirino teigimu, L. Korylkevič akcijas perėmė Nyderlanduose registruota ne pelno įmonė. Advokatas pabrėžė, kad vienas jos naudos gavėjų buvo V. Juodis, tuo metu vadovavęs „FishNet“ ir ėjęs šias pareigas, kai klientė investavo į bendrovę.
Pasak advokato, tarp kitų naudos gavėjų buvo du su A. Paulausku siejami asmenys ir I. Paleičikas. Jis buvo vienintelis bendrovės, kuri „FishNet“ buvo suteikusi kreditą, naudos gavėjas.
Ieškinyje rašoma, kad V. Juodžiui vadovaujant „FishNet“ kreditore tapo I. Paleičiko bendrovė „Spectator“. 2023 metų spalį daugiau kaip 606 tūkst. eurų siekusį „Spectator“ reikalavimą perėmė Nyderlandų bendrovė X7, kurios galutiniais naudos gavėjais buvo įvardyti V. Juodis ir „Spectator“.
Vėliau, kilus akcininkų nesutarimams ir teisėsaugai pradėjus „FishNet“ veiklos tyrimą, I. Paleičikas pasitraukė iš X7. 2024 metų sausį „FishNet“ akcininkai, pati bendrovė ir X7 sudarė akcijų pirkimo opciono sutartį. Joje numatyta, kad nevykdant „FishNet“ įsipareigojimų X7, kreditorė už 10 eurų gali perimti visas bendrovės akcijas.
Ieškinyje teigiama, kad L. Korylkevič pasirašyti sutartį įtikino A. Paulauskas, veikęs per „CEOcorp“. Tų pačių metų liepą opciono teisės esą buvo įgyvendintos.
Investuotoja mano, kad V. Juodis galėjo susitarti su A. Paulausku ir sąmoningai siekti, kad „FishNet“ neįvykdytų įsipareigojimų X7. Tokiu būdu, jos vertinimu, buvo siekiama perimti jai priklausančias akcijas.
Be to, ieškinyje nurodoma, kad 2024 metų liepą A. Paulauskas įtikino L. Korylkevič pasirašyti paskolų subordinavimo susitarimą. Pagal jį verslininkė negalėjo reikalauti grąžinti paskolintų lėšų, kol „FishNet“ neatsiskaitys su kita kreditore – Nyderlandų bendrove „Don Pedro“.
Vienas „Don Pedro“ naudos gavėjų yra A. Paulauskas. Pasikeitus „FishNet“ akcininkams, ši bendrovė galėjo neatlygintinai perimti visas investuotojos įmonei suteiktas paskolas.
Ieškinyje teigiama, kad susitarimas „Don Pedro“ suteikė teisę perimti visas L. Korylkevič reikalavimo teises į „FishNet“, jeigu bendrovė atliktų mokėjimus Ukrainos verslininkei.
Taip pat keliama prielaida, kad A. Paulauskas ir V. Juodis derino veiksmus, susijusius su įsipareigojimų L. Korylkevič vykdymu. „FishNet“ grąžinus jai nedidelę paskolos dalį, esą buvo pažeistas subordinavimo susitarimas, todėl perimtos visos investuotojos bendrovei suteiktos paskolos.
2024 metų rugsėjį L. Korylkevič gavo pranešimą, kad perimamos ir jos reikalavimo teisės į „FishNet“. Ieškinyje teigiama, jog dėl to ji neteko ne tik akcijų, bet ir galimybės susigrąžinti paskolintus pinigus.
V. Juodis: sutartinėmis teisėmis pasinaudojo kreditoriai
„FishNet“ vadovas ir savininkas V. Juodis tvirtina, kad šiuo ir kitais Lietuvoje pareikštais ieškiniais L. Korylkevič bando išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Jo teigimu, pradėjus „FishNet“ projektą su L. Korylkevič buvo sutarta dėl atsakomybės pasidalijimo: V. Juodis turėjo rūpintis žuvų auginimo fermos statybomis ir verslo plėtra, o Ukrainos verslininkė – užtikrinti įmonės finansavimą.
V. Juodis sakė, kad L. Korylkevič neįvykdžius savo įsipareigojimų kreditoriai pasinaudojo sutartyse numatytomis teisių gynimo priemonėmis. Anot jo, finansavimas nebuvo užtikrintas sutarta apimtimi ir laiku, o kilę nesutarimai dėl bendrovės finansavimo bei atsiskaitymo su kreditoriais peraugo į teisminius ginčus.
Jis taip pat teigė, kad L. Korylkevič ginčija ne akcijų perėmimo faktą ar teisę perimti „FishNet“, o kainą, už kurią akcijos buvo perimtos. V. Juodžio teigimu, Vilniaus apygardos teismo byloje dėl akcijų vertės atlikta ekspertizė nustatė, kad visos akcijos buvo vertos 642,6 tūkst. eurų.
K. Švirinas BNS nurodė, kad byloje dėl žalos atlyginimo teismas ekspertizės nėra skyręs. Kitų bylų dokumentų advokatas nekomentavo.
V. Juodis tvirtino, kad L. Korylkevič tikslas nėra susigrąžinti „FishNet“ akcijas, o išvengti įsipareigojimų kreditoriams ir išieškojimo iš savo turto.
Jo teigimu, iš L. Korylkevič reikalaujama sumokėti daugiau kaip 930 tūkst. eurų, taip pat pradėtas išieškojimas iš kreditoriui įkeisto buto. V. Juodis pabrėžė, kad šios aplinkybės esą svarbios vertinant investuotojos poziciją, nes ginčuose ji neturėtų būti pristatoma tik kaip lėšų neatgavusi investuotoja.
V. Juodis taip pat nesutiko, kad L. Korylkevič galėjo nesuprasti pasirašytų susitarimų, nes, jo teigimu, ji yra patyrusi verslininkė.
Anot „FishNet“ vadovo, dėl teisminių ginčų labiausiai nukenčia pati bendrovė, jos klientai, partneriai ir darbuotojai. Jis teigė, kad kartu su ieškiniais teikiami ir pareiškimai prokuratūrai, o tiriami nepagrįsti kaltinimai daro įmonei neigiamą poveikį. V. Juodis sakė, kad „FishNet“ veiklą tęsia, tačiau dėl užsitęsusių ginčų ir jų viešinimo atsiskaitymai su kreditoriais atidedami.
A. Paulauskas taip pat BNS teigė, kad L. Korylkevič ieškinys yra nepagrįstas. Jo teigimu, sudarant sandorius jai atstovavo advokatas, o pati verslininkė turi aukštąjį verslo administravimo išsilavinimą. Advokatas mano, kad bylomis siekiama vilkinti laiką ir nevykdyti pačios L. Korylkevič prisiimtų įsipareigojimų.
A. Paulauskas pridūrė, kad šalių nesutarimai sprendžiami teisinėmis priemonėmis, o reikšmingas aplinkybes įvertins teismas.
Ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas
Kaip skelbė BNS, prokuratūra nuo praėjusių metų rugsėjo atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingos „FishNet“ apskaitos. V. Juodžiui pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
V. Juodis anksčiau BNS sakė, kad L. Korylkevič pareiškimu prokuratūrai siekia daryti spaudimą teismams ir paveikti jų sprendimus.
Prokuratūros atstovė Izabelė Levickienė BNS informavo, kad tyrimas dar nėra baigtas. Šiuo metu tikrinama įmonės ūkinė ir finansinė veikla, o kitiems asmenims įtarimai nepareikšti.
BNS taip pat rašė, kad kitu ieškiniu L. Korylkevič Vilniaus apygardos teismo prašo pripažinti, jog „FishNet“ įvykdė dvi paskolos sutartis su kreditorėmis – I. Paleičiko valdoma „Spectator“ ir „Stichting X7 Investment Management“. Sutartys buvo pasirašytos 2019 ir 2021 metais, kai L. Korylkevič dar buvo pagrindinė „FishNet“ akcininkė.
Šią bylą numatyta nagrinėti spalio 30 dieną, BNS nurodė teismo atstovė L. Nemeikaitė.
K. Švirinas teigė, kad Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose L. Korylkevič gina savo teises, susijusias su investicijomis į „FishNet“.
Advokato teigimu, Ukrainos verslininkė taip pat neatsisako planų pradėti investicijų apsaugos procedūrą pagal Lietuvos ir Ukrainos dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.
Registrų centro duomenimis, 2024 metų gegužę L. Korylkevič valdė 90 proc. „FishNet“ akcijų. Po 5 proc. akcijų priklausė V. Juodžiui ir I. Paulauskienei.
Šiuo metu galutinis „FishNet“ naudos gavėjas yra V. Juodis.
