Vien tai, kad biudžeto deficitas siekia 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo, jog jis yra pernelyg išlaidus. Europos taisyklės dėl deficito nustatytos neatsitiktinai: nuolat viršijant leistiną ribą, valstybės skola gali tapti nebekontroliuojama. Dar didesnė problema kyla tada, kai deficitas didėja ne dėl laikinų ar išskirtinių išlaidų, o dėl kasdienio finansavimo.
Gynybos išlaidų taip pat nebegalima laikyti vienkartine išimtimi – jos turės išlikti didelės, tikriausiai ne mažesnės nei dabar, ir po 2030 metų. Tai jau tampa įprasta valstybės finansų dalimi. Tiesa, Lietuva nėra vienintelė: į Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. deficito ribą netelpa kelios dešimtys? keliolika Europos Sąjungos šalių.
2027 metų biudžetas tampa išlaidus ne vien todėl, kad socialdemokratai aktyviai didina išlaidas. Tam tikra prasme jis tiesiog juda iš inercijos.
Papildomų lėšų poreikį lemia anksčiau prisiimti įsipareigojimai – tiek gynybos srityje, tiek dėl išmokų indeksavimo. Nemaža papildomų išlaidų dalis numatyta mokytojams. Jiems pažadėta kasmet atlyginimus padidinti iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Kadangi vidutinė alga tebėra gana sparčiai auganti, šiam įsipareigojimui įgyvendinti reikia vis daugiau pinigų.
Socialdemokratų pasiūlytas šeimų paketas, taip pat statutinių pareigūnų, kultūros darbuotojų, teisėjų padėjėjų ir kitų biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, kai atlygis skaičiuojamas pagal indeksuojamą bazinį dydį, papildomai kainuos daugiau kaip 250 mln. eurų. Tai sudaro apie 0,25 procentinio punkto deficito. Vadinasi, vien ankstesnių įsipareigojimų vykdymas šiandien biudžeto deficitą padidina iki 3,55 proc. – daugiau nei leidžia Mastrichto kriterijus.
Tokie skaičiai rodo, kad ankstesnių įsipareigojimų prisiėmėme daugiau, nei pajėgia išlaikyti iš tiesų tvari dabartinė viešųjų finansų sistema, net ir po praėjusiais metais padidintų mokesčių.
Visa tai numatoma dar nepateikus nė vienos brangiai kainuosiančios priemonės degalų kainoms mažinti.
Biudžeto svarstymas Seime veikiausiai nebus konstruktyvus – politika dažnai vyksta ne taip. Greičiausiai matysime naratyvų susidūrimą. Valdantieji tvirtins, kad rūpinasi ne tik gynyba, bet ir žmonėmis, taip pat vykdo ankstesnių vyriausybių prisiimtus įsipareigojimus. Opozicija savo ruožtu kaltins valdžią išlaidumu ir perspės, kad dėl didėjančių skolos aptarnavimo kaštų ateities vyriausybėms teks rinktis tarp mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo.
Dar viena galimybė – tikėtis, kad biudžeto pajamos bus surinktos gerokai geriau, tačiau stebuklai neįvyksta kiekvieną kartą.
Valdančiųjų pozicijoje šioje diskusijoje trūksta atsakomybės prisiėmimo. Susidaro įspūdis, kad išlaidos didinamos lengvai, vengiant nepopuliarių sprendimų, kurie, augant kainoms, galėtų neigiamai paveikti iš viešųjų lėšų gyvenančias visuomenės grupes. Socialdemokratai tarsi kuria įspūdį, kad atsakomybė reiškia didesnes išlaidas, nes kitokios išeities esą nėra.
Vis dėlto, kaip pirmieji peržengiantys deficito Rubikoną – net jeigu tai daroma ankstesnių vyriausybių sprendimų ar būtinybės ginti valstybę nuo Rusijos sąskaita, – socialdemokratai turėtų aiškiai pasakyti, kaip ateityje valdytų artimiausiais metais smarkiai didėsiančią valstybės skolą. Ar būtų mažinamos išlaidos, atsisakoma dalies įsipareigojimų, didinami esami mokesčiai, įvedami nauji, o gal pasirenkamos kitos priemonės?
Opozicijai šioje diskusijoje trūksta gilesnės analizės ir konkrečių alternatyvų. Vien kritikuoti išlaidavimą, nepaaiškinant, ką siūloma keisti, kokių išlaidų atsisakyti dabar, o kurių – vėliau, ir kaip pajamas suderinti su išlaidomis, neturėtų pakakti tiems, kurie pretenduoja į aukštus politinius postus šioje ar būsimose kadencijose.
Komentaro autorius – naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.
