Artėjančių metų valstybės biudžete numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas. Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius šį projektą vertina kaip „geriausią iš blogiausių“ ir pabrėžia, kad tai – ne lengvų laikų biudžetas.
Valstybės biudžetas pavadintas „Saugi valstybė – saugus žmogus“. R. Šadžius teigia nesąs biudžetų pavadinimų šalininkas, tačiau dabartinį projektą apibūdina kaip sunkių laikų sprendimą.
Išgirdęs apie planuojamą 3,8 proc. BVP deficitą, buvęs ministras iš pradžių sunerimo. Vis dėlto išsamiau išanalizavęs projektą jis padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, tai veikiausiai geriausias įmanomas variantas iš nepalankių pasirinkimų.
Pasak R. Šadžiaus, pagrindinė biudžeto problema – gynybos finansavimas. 2021 metais krašto apsaugai buvo skiriama 1,4 proc. BVP. Vėliau Lietuvą paveikė pandemija, karas, ekonomikos krizė, energijos kainų šuolis ir didelė infliacija.
Praėjusios kadencijos Vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės ir konservatorių partijos, per ketverius metus gynybos išlaidas padidino iki 2,5 proc. BVP 2024 metais, skaičiuojant fiskališkai ir neįtraukiant piniginių išlaidų, kurios iš dalies iškreipia bendrą vaizdą.
2025 metų pradžioje aukščiausi šalies pareigūnai priėmė sprendimą gynybos finansavimą padidinti iki daugiau kaip 5 proc. BVP. R. Šadžius mano, kad jokia fiskalinė sistema tokio šuolio per vienerius metus negali sklandžiai įtraukti į viešuosius finansus.
Finansiniu požiūriu, jo vertinimu, būtų buvę racionaliau išlaidas kasmet didinti keliomis dešimtosiomis procento dalimis. Tačiau politinis pasirinkimas buvo kitoks. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, šis sprendimas sustiprino Lietuvos pozicijas tarptautinėje arenoje ir NATO, nors jo finansinės pasekmės šalį dabar pasivijo.
Lietuva deficitiniame biudžete gyvena jau šiemet, o kitais metais deficitas turėtų padidėti neženkliai. Panaši padėtis, pasak R. Šadžiaus, yra ir kitose pasienio valstybėse, kurios prisiima didelę gynybos naštą. Jos taip pat susiduria su būtinybe derinti saugumo poreikius ir viešųjų finansų tvarumą.
Paklaustas, ar pats būtų sudaręs tokį biudžetą, R. Šadžius atsakė, kad detalės tikriausiai skirtųsi, tačiau dauguma projekte numatytų sprendimų yra priverstiniai.
Jis atkreipė dėmesį, kad biudžete nepakanka lėšų daugeliui viešai ir Seime aptariamų sričių – nuo Radvilų rūmų remonto iki kelių fondo poreikių. Tai, jo manymu, rodo, jog Vyriausybė didino tik būtiniausias išlaidas.
Didžiausias iššūkis – ne tik deficitas
R. Šadžius pabrėžė, kad už biudžeto projektą atsakomybę prisiima neseniai suformuota Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė kartu su ministrais.
Anot jo, sudėtingiausia darbo dalis dar laukia rengiant trimetį biudžetą. Pagal dabartinius politinius sprendimus deficitas 2028 metais turėtų dar labiau išaugti, o valstybės skolos kreivė taip pat kyla. Buvęs finansų ministras teigė, kad Lietuva pati turi mažinti perteklinį deficitą, nes jai nenaudinga skolintis ir mokėti už tai finansų rinkų dalyviams.
R. Šadžius abejoja, ar 2029 metais Lietuvai pavyks grįžti prie 3 proc. deficito. Vykdant perteklinio deficito procedūrą, paprastai numatomas fiskalinės padėties gerinimas 0,5 proc. BVP per metus. Tokiu tempu, jo vertinimu, visoms gynybos išlaidoms integruoti į finansus prireiktų maždaug penkerių metų, o 2029-ieji jau nėra toli.
Jis taip pat priminė, kad fiskalinės padėties gerinimas bus ir Lietuvos įsipareigojimas Europos institucijoms. R. Šadžius teigė girdėjęs, jog ir Seime esama rimto supratimo, kad šių problemų būtina imtis, tačiau dabartinė Vyriausybė dirba dar neilgai.
Buvęs ministras pridūrė pasitikįs dabartinės Vyriausybės nariais: jo teigimu, tai nėra žmonės, kurie nekreiptų dėmesio į Lietuvos ateitį ir vadovautųsi principu, kad po jų gali likti tik chaosas.
