Įspėjimai dėl Rusijos keliamos grėsmės Vokietijoje skamba vis garsiau. Šalies vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Sinanas Selenas teigia, kad slaptos Rusijos atakos ir bandymai destabilizuoti Vokietiją bei kitas Europos šalis nėra trumpalaikis reiškinys – tai ilgalaikė hibridinė kampanija.
S. Seleno vertinimu, Rusijos grėsmė neišnyks ir pasibaigus karui Ukrainoje. Jo teigimu, Maskva siekia iš esmės pakeisti Europos žemėlapį bei iš naujo įtvirtinti savo vaidmenį Europoje ir pasaulio politikoje. Todėl su Rusijos agresija, anot jo, bus susiduriama ne tik Ukrainoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje, o pirmiausia – Vokietijoje.
Dar praėjusiais metais politologas Carlo Masala Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD televizijoje perspėjo, kad Rusija ruošiasi dideliam karui. Jis kalbėjo ne vien apie kibernetinę konfrontaciją. Tokį vertinimą palaiko ir aukščiausio rango Vokietijos kariškis, Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris.
Šiuo metu didelė Rusijos karinių pajėgų dalis tebėra įtraukta į karą Ukrainoje. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad tiesioginės karinės grėsmės Aljanso teritorijai dabar nėra.
Vis dėlto karo ekspertų, Europos žvalgybos tarnybų ir Vokietijos gynybos ministerijos vertinimai sutampa: vėliausiai iki 2029 metų Rusija gali sukaupti pakankamai žmonių ir materialinių išteklių, kad pradėtų konvencinį karą prieš NATO. Tuo metu Rusijos gynybos pramonė dirba visu pajėgumu, o Maskva planuoja kariuomenę išplėsti iki 1,5 mln. karių.
Ar pavojingiausia – netyčinė konfrontacija?
Tačiau Vokietijos užsienio politikos draugijos Rytų Europos ekspertas Stefanas Meisteris mano, kad dabartinis Rusijos tikslas nėra tiesioginis karas su NATO. Jo vertinimu, Maskva siekia išbandyti Aljansą ir atskleisti jo silpnąsias vietas.
Vienu tokių atvejų laikomas šių metų rugpjūtį įvykdytas nesėkmingas išpuolis sprogmenimis užtaisytu dronu prieš Ukrainos transporto lėktuvus Leipcigo ir Halės oro uoste. Per Leipcigą gabenama reikšminga Ukrainai skiriamos karinės pagalbos dalis. Netrukus Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad už atakos stovi Rusija.
Saugumo ekspertas Nico Lange tuomet „DW“ teigė, jog Vokietijai nepaprastai pasisekė, nes sprogmuo nesuveikė. Jo vertinimu, tai buvo grynas atsitiktinumas, o ne Vokietijos gynybos sistemos nuopelnas.
Vokietija – vienas svarbiausių Maskvos taikinių
N. Lange aiškino, kad Vokietija ilgą laiką yra vienas pagrindinių Rusijos įtakos operacijų ir hibridinio karo taikinių. Maskva Vokietiją laiko svarbiausia grandimi priimant sprendimus Europoje, o šiuo metu šalis atlieka itin svarbų vaidmenį remdama Ukrainą.
Į Vokietijos vyriausybės kaltinimus Maskva atsakė kategoriškai juos atmesdama. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai esą yra tikro karo pradžia. Vis dėlto tolesnės eskalacijos tuomet neįvyko.
S. Meisteris pabrėžia, kad po Rusijos provokacijos ir atsakomųjų veiksmų visuomet išlieka rizika, jog padėtis taps nebekontroliuojama. Pavyzdžiui, lėktuvas gali būti per klaidą numuštas, nors iš pradžių buvo ketinama tik priversti jį pakeisti kursą, o tada kita pusė gali imtis atsakomųjų veiksmų.
Eksperto manymu, šiuo metu Rusija vis dėlto nesiekia tiesioginio karo. Veikiau Maskva nori provokuoti, skatinti visuomenės susiskaldymą ir stiprinti žmonių nesaugumo jausmą.
