Šią savaitę netikėtai apribojus bendrovės „SpaceX“ karinės palydovinio interneto paslaugos „Starshield“ naudojimą, Ukrainos kariuomenėje ir valdžios institucijose kilo nerimas. Kariai pranešė apie prarastus dronus ir sutrikusias operacijas.
Incidentas vėl atkreipė dėmesį į tai, kiek Ukraina priklauso nuo sistemos, kuri laikoma karine „Starlink“ versija ir yra svarbi jos dronų operacijoms bei ryšiams. Taip pat kilo klausimų, kas turi teisę spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis ši paslauga prieinama.
Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai nurodė, kad ryšys atkurtas, tačiau oficialios apribojimų priežastys liko neaiškios.
Šis įvykis dar labiau paaštrino ir taip įtemptus Kyjivo bei Vašingtono santykius. Juos anksčiau buvo apkartinęs pranešimuose minimas JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo. Ukraina šį susitarimą pavadino išdavyste.
„Starshield“ sutrikimas truko tik vieną dieną, tačiau jo padariniai buvo juntami: paveikti keli dronai ir kitos sistemos, žlugo dalis operacijų. Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“, vykdančio taktines dronų operacijas ir smūgius į tolimus taikinius, vadas Jevhenas Karasas sakė, kad dėl nutrūkusio ryšio dalis dronų buvo prarasta.
Naujienų agentūra AP apžvelgia, ką svarbu žinoti apie „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugą, tapusią reikšminga Ukrainos karinių operacijų dalimi.
Kas yra „Starshield“?
„Starshield“ – „SpaceX“ palydovinė programa, skirta vyriausybinėms institucijoms ir kariuomenėms. Ji sukurta naudojant „Starlink“ technologiją, tačiau pritaikyta nacionalinio saugumo užduotims.
Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą ir palydovus su specialiais jutikliais. Joje taip pat numatytos papildomos šifravimo bei apsaugos priemonės vyriausybinėms operacijoms, kurių informacija nėra vieša.
„Starlink“ remiasi tūkstančiais žemojoje Žemės orbitoje skriejančių palydovų. Jie perduoda plačiajuostį interneto ryšį antžeminiams terminalams, taip pat vietovėse, kur įprasta interneto infrastruktūra nepasiekiama arba sunaikinta.
Skirtingai nei komercinė „Starlink“, „Starshield“ orientuota į vyriausybių poreikius ir gali naudoti specialiai jai sukurtus palydovus bei įrangą.
Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub teigė, kad „Starshield“ užtikrina gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir patikimesnį ryšį. Ši paslauga civiliams neprieinama – ja gali naudotis tik kariuomenė.
O. Trehub pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenės operacijoms, kuriose naudojami dronai ir greitai judantys daliniai sausumoje bei ore, būtinas stabilus ir spartus ryšys. Operatoriai turi realiuoju laiku matyti aiškų vaizdą, kad galėtų vertinti padėtį ir priimti sprendimus.
Skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke naudojamos ir tokios sistemos kaip „Delta“, skirtos mūšio lauko duomenims valdyti bei dalytis. Pasak O. Trehub, dideliems informacijos kiekiams perduoti reikalingas greitas ir patikimas ryšys.
Jos teigimu, nepakanka vien galimybės prisijungti – ryšio greitis turi išlikti pakankamas ir nebūti mažinamas. Todėl vien standartinės civilinės „Starlink“ paslaugos kariuomenės poreikiams neužtektų.
Viena svarbiausių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas šią savaitę pareiškė, kad sistema priklauso JAV ir yra jos kontroliuojama, o sprendimus dėl naudojimo priima JAV kariuomenė ir galiausiai prezidentas. Po šio pareiškimo kilo klausimų, kas konkrečiai atsakingas už Ukrainai pritaikytus apribojimus.
Kuo „Starlink“ skiriasi nuo „Starshield“?
Abi paslaugos yra skirtingos, tačiau naudoja nemažai bendrų technologijų, įskaitant „SpaceX“ palydovus ir kitą infrastruktūrą.
Esminiai skirtumai susiję su klientais, saugumo reikalavimais ir paskirtimi. „Starlink“ teikia komercinį ryšį, o „Starshield“ skirta vyriausybinėms bei nacionalinio saugumo užduotims.
Vis dėlto šias sistemas atskirti ne visada paprasta. „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu ir susijusia infrastruktūra, tačiau taip pat gali veikti per atskirus, specialiai jai skirtus palydovus ir sistemas.
Iš pradžių civiliniam naudojimui sukurta „Starlink“ ypač svarbi tapo po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Jos terminalai padėjo valdžios institucijoms, gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį, kai Rusijos atakos pažeidė ryšių infrastruktūrą.
Fronte paslauga padeda palaikyti ryšį tarp kariuomenės dalinių ir vykdyti operacijas, kurioms reikia nenutrūkstamo ryšio tarp dronų bei jų operatorių. Tai ypač svarbu, kai operatoriai turi stebėti iš dronų gaunamą vaizdą skrydžio metu.
Nors „Starlink“ ir „Starshield“ remiasi panašiomis technologijomis, viena paslauga kitos nepakeičia.
Ukrainai tai reiškia, kad apribojimai, pritaikyti konkretiems terminalams ar karinėms paslaugoms, nebūtinai reiškia visišką „Starlink“ tinklo išjungimą. Be to, civiliams skirti terminalai gali veikti net tada, kai specializuotas karinis ryšys nebeprieinamas.
Kokias pasekmes sukėlė apribojimai?
Ukrainos kariškiai teigė, kad apribojimai paveikė terminalus, kurie perduoda duomenis judant dideliu greičiu. Dėl to sutriko kai kurios dronų operacijos, o operatoriams praradus ryšį su skrendančiais orlaiviais buvo netekta dalies dronų.
E. Muskui pareiškus, kad „Starshield“ kontrolė priklauso JAV kariuomenei ir prezidentui, liko neaišku, kas priėmė sprendimą apriboti paslaugą Ukrainoje.
Pentagonas į AP klausimus dėl sulėtėjusio ryšio neatsakė.
Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo dalinio ryšio greitis vėl pasiekė reikiamą lygį, todėl operacijos galėjo būti tęsiamos.
Jis teigė nežinantis, ar sutrikimą lėmė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis, tačiau dėl ryšio atkūrimo džiaugėsi.
Pasak J. Karaso, incidentas dar kartą parodė, kad Ukrainai reikia atsarginių ryšio sprendimų. Kariuomenė juos kuria, nors alternatyvos būtų brangesnės ir mažiau veiksmingos.
