Praėjus parai po kelių Rusijos smūgių Ukrainos kaimui, žuvusiųjų skaičius pasiekė 33, o daugiau kaip 50 žmonių vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais. Berlyne apie tai pranešęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ataką pavadino viena baisiausių per visą karą.
Rusija Ukrainą apšaudė pirmadienį ir antradienį, netrukus po to, kai savaitgalį baigėsi retos paliaubos tarp kariaujančių šalių. Nauji smūgiai sumažino lūkesčius, kad proveržis bus pasiektas kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose Jungtinių Valstijų vadovaujamose derybose.
Pietrytinėje pafrontėje esančioje Komyšuvachoje gelbėtojai toliau dirbo prie buvusio mokyklos pastato. Ukrainos duomenimis, jame kiekvieną pirmadienį gyventojams buvo dalijama humanitarinė pagalba, kai į objektą smogė Rusijos pajėgos.
V. Zelenskis nurodė, kad per šį vieną smūgį žuvo 33 žmonės, penki buvo išgelbėti, o daugiau nei 50 dar galėjo likti po nuolaužomis. Ukrainos vadovas šį įvykį apibūdino kaip vienas didžiausių Rusijos surengtų žudynių per karą.
Ataka įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Chersono srityje kelias dienas galiojusios paliaubos sudarė sąlygas surengti retą humanitarinę operaciją.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad antradienį Rusijos smūgis į ligoninę Charkive sužeidė dešimtis žmonių. Ukrainos pareigūnai papildomai informavo apie dar keturis kitose šalies vietose žuvusius žmones.
V. Zelenskis, Kremlius ir Vašingtonas patvirtino, kad jų atstovai lapkričio 10–11 dienomis susitiks Abu Dabyje. Tai bus pirmasis visų trijų šalių derybų susitikimas nuo vasario.
Berlyne viešėjęs Ukrainos prezidentas išreiškė viltį, kad Abu Dabyje vyksiantis darbas padės pagrindą jo susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis teigė, jog šis formatas ir kitos diplomatinės pastangos galėtų atverti kelią trišaliam aukščiausiojo lygio susitikimui.
V. Zelenskis ne kartą ragino tiesiogiai susitikti su V. Putinu. Būtent Rusijos prezidentas 2022 metais pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, pradėdamas didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vis dėlto V. Putinas ne kartą atmetė galimybę susitikti su Ukrainos vadovu.
Greta V. Zelenskio kalbėjęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė kol kas nematantis ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi rimtoms deryboms dėl invazijos užbaigimo. Jo teigimu, Maskva turėtų pagaliau įsitraukti į pokalbius dėl paliaubų ir vėlesnio taikos susitarimo.
Vokietija: Ukraina turi dalyvauti derybose
Kyjivas ir Europos valstybės, remiančios Ukrainą, nerimauja, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali labiau palaikyti Kremliaus poziciją. Tokias abejones sustiprino jo neseniai sudarytas susitarimas su V. Putinu dėl dyzelino tiekimo ir kritika V. Zelenskiui.
F. Merzas teigė, kad jeigu D. Trumpas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą Majamyje pakviestų V. Putiną, jame turėtų dalyvauti ir V. Zelenskis. Kancleris pabrėžė, kad kalbant apie Ukrainą jos prezidentas privalo būti prie derybų stalo.
Praėjusią savaitę Chersono srityje galiojusios paliaubos, prie kurių susitarimo prisidėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump, buvo sukūrusios viltį, kad karą pavyks užbaigti diplomatinėmis priemonėmis.
V. Zelenskis sakė, kad Ukraina siūlė Rusijai paliaubas pratęsti ir išplėsti, tačiau netrukus Maskva atsakė mirtinais smūgiais. F. Merzo vertinimu, Chersono regione pasiektas ugnies nutraukimas galėjo tapti pavyzdžiu kitoms paliauboms, tačiau Rusija tam iki šiol atkakliai priešinasi.
Briuselyje rengiamos naujos derybos
F. Merzas pareiškė, kad jo žinia Rusijai yra aiški: metas užbaigti karą. Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų tiek karine, tiek finansine prasme.
V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad Rusija nenori laikinų paliaubų Ukrainoje ir siekia jėga perimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pranešė, kad trečiadienį Briuselyje JAV atstovai susitiks su Europos ir NATO pareigūnais. Europos Komisijos duomenimis, pokalbiuose dalyvaus Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, NATO ir Pasaulio banko atstovai.
Tuo metu Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad buvo sunaikinta beveik 500 į sostinės regioną skridusių dronų.
Smūgiai surengti tuo metu, kai Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė apie šį mėnesį planuojamas karines pratybas, kuriose dalyvaus apie 2,8 tūkst. karių iš 10 Europos šalių. Lenkijoje vyks pirmosios naujų tarptautinių pajėgų, kurios, pasiekus paliaubų susitarimą, galėtų būti dislokuotos Ukrainoje, pratybos.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį taip pat pareiškė, kad jo šalis naktį užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.
