Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neseniai vykusioje kasmetinėje Valdajaus klubo sesijoje dar kartą pareiškė, kad Maskva neketina pulti Europos. Tačiau kartu jis perspėjo, jog smūgio Rusijai atveju būtų pasirengęs panaudoti visą turimą ginkluotę, įskaitant branduolinę.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRU) vertinimu, tokie pareiškimai yra sistemingos Europos vyriausybių ir visuomenių bauginimo kampanijos dalis. Ja siekiama sustabdyti karinę paramą Ukrainai, sumažinti Europos ryžtą stiprinti gynybą ir įbauginti dėl galimos tiesioginės konfrontacijos.
Žvalgyba pabrėžia, kad Kremliaus retorikos nereikėtų automatiškai laikyti realių karinių planų atspindžiu. Šiuo metu pagrindinis Rusijos tikslas Europoje – pakenkti paramai Ukrainai, kartu kiek įmanoma sumažinant riziką pačiai Maskvai.
SZRU nurodo, kad tam Rusija gali pasitelkti veiksmingesnes priemones nei tiesioginę invaziją. Tarp jų – sabotažas, kibernetinės atakos, įtakos operacijos, dezinformacija, „atsitiktiniai“ dronų skrydžiai ir šnipinėjimas.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Europoje veikia beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų. Jų veikla Maskvai leidžia nuolat tikrinti, kiek toli galima eiti, stengiantis neperžengti ribos, kuri galėtų išprovokuoti kolektyvinį NATO atsaką.
Į scenarijus įtrauktos Lenkija ir Baltijos valstybės
SZRU įspėja, kad klaidinga manyti, jog Rusija atsisakė tiesioginio karinio susidūrimo su Europa galimybės. Maskva tokį konfliktą laiko vienu iš galimų scenarijų iki 2045 metų.
Žvalgybos teigimu, šeši iš svarstomų scenarijų yra susiję su Šiaurės Europa, o atskirai nagrinėjamos situacijos, susijusios su Lenkija ir Baltijos šalimis. Ukrainos žvalgyba pažymi, kad V. Putino režimui reikia visuomenei pateikti išorinį priešą, kad galėtų pateisinti savo politiką, mobilizuoti gyventojus ir išlaikyti jų kontrolę.
Šiuo metu Rusija, SZRU vertinimu, siekia susilpninti Europos vienybę ir diskredituoti jos saugumo architektūrą. Viena iš galimų priemonių galėtų būti kontroliuojama regioninė krizė rytiniame NATO flange.
Rusijos vertinimu, Baltijos šalys yra viena pažeidžiamiausių Europos saugumo grandžių. Galimas scenarijus, kuriuo būtų sukurta situacija, priverčianti Aljansą sprendimus priimti esant neapibrėžtumui ir stokojant laiko.
Tokio scenarijaus tikslas, kaip nurodo Ukrainos žvalgyba, nebūtinai būtų karinė pergalė prieš NATO. Svarbiau būtų pademonstruoti tariamą Aljanso nesugebėjimą greitai reaguoti ir kolektyviai apginti savo nares.
Kremlius, planuodamas savo veiksmus, taip pat atsižvelgia į visuomenės nuotaikas. Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) duomenimis, rusai tarp pagrindinių priešiškų šalių įvardija Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Suomiją ir Baltijos valstybes.
Rusijos visuomenės požiūris į derybas
Ukrainos žvalgybos pateikiamais duomenimis, 61 proc. apklaustų Rusijos gyventojų mano, kad jau atėjo laikas deryboms. Vis dėlto 59 proc. teigia, kad deryboms žlugus reikėtų stiprinti agresyvius veiksmus.
SZRU teigia, kad Rusijos grėsmė Europai jau seniai neapsiriboja galima tiesiogine Maskvos karine ataka. Rusija esą rengiasi ilgalaikiam susidūrimui, kuriame Ukrainos ir Europos kryptys yra glaudžiai susijusios.
Dėl to Europa, žvalgybos vertinimu, Ukrainą turėtų laikyti ne savo saugumo periferija, o nepakeičiama pirmąja gynybos linija, nes Ukrainos ir Europos saugumas yra nedalomas.
SZRU išvadose pabrėžiama, kad gynybinių pajėgumų stiprinimas, energetinės priklausomybės mažinimas, nuoseklus ekonominis spaudimas Rusijai ir parama Ukrainai nėra atskiri politiniai sprendimai. Tai – vienos bendros strategijos, skirtos bendram priešininkui sulaikyti, dalys.
