Ilgainiui Ukrainos atakos prieš Rusijos duomenų centrus šios šalies ekonomikai gali padaryti ne mažesnę žalą nei smūgiai naftos perdirbimo gamykloms. Taip interviu Ukrainos radijui teigė kibernetinio saugumo ekspertas Kostiantynas Korsunas.
Jo teigimu, Ukrainoje ir Rusijoje veikiantys duomenų centrai iš esmės yra panašūs, kaip ir kitose šalyse, įskaitant Nyderlandus, Vokietiją bei Jungtines Valstijas. Vis dėlto skiriasi jų infrastruktūros struktūra ir galimų atakų pasekmės.
K. Korsunas aiškino, kad Rusijoje interneto prieiga, duomenų saugojimas ir prieglobos paslaugos yra itin centralizuoti. „Yandex“ valdomi duomenų centrai yra milžiniški, teikia dešimtis ir šimtus skirtingų paslaugų, todėl ši bendrovė iš esmės monopolizavo rinką Rusijoje.
Ukrainoje tokia sistema labiau decentralizuota ir paskirstyta. Dėl to smūgiai infrastruktūrai skirtingose šalyse sukelia nevienodus padarinius.
Ekspertas teigė, kad po ankstesnių atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą dauguma vartotojų beveik nieko nepastebėjo. Daugiausia nukentėjo kai kurie interneto išteklių savininkai, neturėję atsarginių kopijų. Rusijoje, priešingai, kilo didelis nepasitenkinimas: gyventojai skundėsi dėl sutrikusių taksi paslaugų, išmaniųjų namų sistemų, įvairių platformų ir net atsiskaitymų kavinėse.
Interneto prieigą Rusijoje taip pat griežtai prižiūri vyriausybė ir saugumo tarnybos. Interneto paslaugų teikėjų tinkluose jos yra įrengusios vadinamąsias juodąsias dėžes, skirtas duomenų srautui stebėti.
K. Korsuno vertinimu, jeigu Ukrainos smūgiai išliks tokio pat tempo, masto ir veiksmingumo, Rusijos įmonės gali pradėti žlugti.
Šiuo metu Rusija esą bando svarbiausias paslaugas perkelti į kitus duomenų centrus. Tačiau tai padaryti greitai sudėtinga: ieškoma laisvų serverių, o jų trūksta visame pasaulyje.
Pasak eksperto, net taksi paslaugų sutrikimai gali turėti platesnių ekonominių pasekmių. Daliai žmonių būtų sunkiau pasiekti darbą, vairuotojai prarastų pajamas, mažėtų ekonominis aktyvumas ir mokestinės įplaukos.
Infrastruktūros paralyžius galėtų sukelti paniką bankuose
Ekspertas pabrėžė ir „Yandex“ svarbą verslui, įskaitant bankų sektorių. Bankams būtina infrastruktūra operacijų apdorojimo sistemoms, todėl jos sutrikimas reikštų, kad bankai nebegalėtų tinkamai veikti, o atsiskaitymai kortelėmis sustotų.
K. Korsuno teigimu, didelis interneto infrastruktūros sutrikimas galėtų sukelti paniką bankų sektoriuje. Žmonės galėtų masiškai bandyti atsiimti indėlius ir išsigryninti pinigus, o tai, eksperto vertinimu, galėtų lemti visos Rusijos bankų sistemos žlugimą.
Jis taip pat nurodė, kad duomenų centrai galėtų tapti alternatyviais taikiniais tuo atveju, jei dėl „energetinių paliaubų“ būtų ribojami smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir energetikos infrastruktūrai.
Rusijoje yra gerokai daugiau duomenų centrų nei Ukrainoje. K. Korsuno skaičiavimu, Ukrainoje jų yra apie 50–60, o Rusijoje – maždaug 230–240, taigi keturis ar penkis kartus daugiau.
Ekspertas teigė, kad ši infrastruktūra gali būti perspektyvi kryptis, jei nebūtų galima atakuoti naftos perdirbimo gamyklų ar energetikos objektų. Tokiu atveju alternatyviais taikiniais galėtų tapti sandėlių kompleksai arba informacinių technologijų infrastruktūra.
K. Korsunas taip pat nurodė, kad Mitiščiuose, į šiaurę nuo Maskvos, yra paskutinis didelis Rusijos duomenų centras. Jo vertinimu, sėkmingas smūgis šiam objektui galėtų sukelti didelius sutrikimus, kurie truktų kelis mėnesius.
