JAV prezidentas Donaldas Trumpas, likus trims savaitėms iki Kongreso rinkimų, vis labiau kliaujasi Rusijos vadovu Vladimiru Putinu – nors jo neigiamai vertina net nemaža dalis paties D. Trumpo rinkėjų. Apie tai rašo „Axios“.
Po spalio 9 d., penktadienį, įvykusio pokalbio su V. Putinu D. Trumpas, regis, pradėjo penkias dienas trukusią kampaniją, per kurią darė nuolaidas Maskvai ir viešai gynė Rusiją. Toks elgesys sulaukė demokratų ir respublikonų kritikos tuo metu, kai respublikonams gresia prarasti Kongreso kontrolę.
Kremlius gauna naudą, tačiau Trumpo motyvai neaiškūs
„Axios“ pabrėžia, kad Kremliaus nauda iš šių veiksmų yra akivaizdi, tačiau klausimas, ką mainais gauna D. Trumpas, lieka neatsakytas.
Energetikos analitikai abejoja, ar susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo iš tiesų sumažins degalų kainas, kurios išaugo dėl karo Irane. Tuo metu Europos sąjungininkai susiduria su vis aktyvesniu Rusijos sabotažu, kibernetinėmis atakomis ir dronų išpuoliais Europos šalyse.
D. Trumpo pasirinkimą dar sunkiau paaiškinti atsižvelgiant į amerikiečių nuomonę apie Kremliaus vadovą. Sausį atliktos „YouGov“ apklausos duomenimis, 81 proc. rinkėjų, kurie 2024 m. balsavo už D. Trumpą, neigiamai vertina V. Putiną.
Vis dėlto JAV prezidentas toliau tvirtina, kad būtent Maskva labiau suinteresuota užbaigti karą.
Pirmadienį D. Trumpas sakė manantis, kad V. Putinas susitarimo nori labiau nei Volodymyras Zelenskis.
A. Medalinskas: Ukrainos klausimą į pirmą planą iškėlė pats Trumpas
Politologas A. Medalinskas teigė, kad D. Trumpui reikėjo paaiškinti, kodėl taip smarkiai pabrango dyzelinas. Jo vertinimu, logiškas atsakymas būtų susieti tai su užstrigusiu Jungtinių Valstijų karu prieš Iraną, nors prezidentas ne kartą skelbė, kad šį konfliktą jau užbaigė.
Pasak eksperto, vietoje to galėjo būti pasirinkta kaltę suversti V. Zelenskiui ir Ukrainai, neįvertinus sociologinių apklausų bei visuomenės reakcijos. Taip Ukrainos prezidento ir karo aukos klausimas netikėtai tapo itin svarbus ir respublikonams.
A. Medalinskas sakė, kad kai kurie respublikonai ėmė klausti, kaip galima sudaryti susitarimą su V. Putinu dėl dyzelino, kai kalbama apie šalį, kurios prezidentas kovoja už savo valstybę. Ukrainos korupcijos klausimas, jo teigimu, yra atskiras dalykas.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad susitarimo apimtys nedidelės ir jis neišsprendžia pagrindinės problemos. Todėl, jo vertinimu, neaišku, kodėl V. Putinui dar kartą buvo suteikta politinė nauda. Susitarimą pradėjus kritikuoti net respublikonams kartu su demokratais, o galimai rengiant ir bendrą dokumentą, kaltė vėl buvo nukreipta į V. Zelenskį.
Ką numato Trumpo ir Putino susitarimas?
Kremlius pranešė, kad spalio 9 d. per pokalbį telefonu V. Putinas pareiškė, jog Rusija pasirengusi tiekti naftą JAV ir pasaulio rinkoms.
D. Trumpas anksčiau skelbė, kad Rusijos vadovas sutiko tiekti dyzeliną Jungtinėms Valstijoms ir kitoms pasaulio rinkoms.
Rusijos vicepremjeras, atsakingas už energetiką, Aleksandras Novakas teigė, kad Maskva JAV rinkai galėtų tiekti 300 tūkst. tonų dyzelino nuo spalio, 500 tūkst. tonų lapkritį ir 1 mln. tonų gruodį. Tai atitinka anksčiau D. Trumpo nurodytas sąlygas.
A. Novakas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad ilgainiui tiekimas galėtų išaugti iki 3 mln. tonų per mėnesį.
V. Zelenskis susitarimą sukritikavo
V. Zelenskis susitarimą pavadino nesąžiningu, nevertingu partneriams ir silpnu sprendimu.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad toks susitarimas reikštų papildomas lėšas Rusijos karui prieš Ukrainą. Jo teigimu, tai tik paskatintų V. Putiną ir suteiktų jam galimybę vykdyti dar intensyvesnį karą.
