Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad Regionų administracinis teismas pagrįstai Olego Šurajevo vaizdo įrašo apie Artūrą Zuoką nepripažino politine reklama. LVAT atmetė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skundą ir paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias teisės normas, įvertino svarbias aplinkybes bei pagrįstai panaikino VRK sprendimą. Teismo vertinimu, nebuvo nustatyti visi požymiai, būtini vaizdo įrašą laikyti politine reklama.
Pagal Rinkimų kodeksą politine reklama informacija gali būti pripažinta tuomet, kai ji skleidžiama valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato vardu arba jų interesais ir kai ja siekiama paveikti rinkimų rezultatus ar rinkėjų motyvaciją.
VRK vaizdo įrašą buvo įvertinusi kitaip
2023 metų spalį VRK nusprendė, kad prieš savivaldos rinkimus O. Šurajevo paskelbtas vaizdo įrašas „Kodėl Zuokas yra nusikaltėlis? (2023 faktai)“ buvo paslėpta politinė reklama, skleista neigiamais A. Zuoko interesais.
VRK darbo grupė nustatė, kad „YouTube“ paskelbtame įraše O. Šurajevas ragino Vilniaus miesto mero rinkimuose nebalsuoti už A. Zuoką, tačiau konkretaus kandidato, kuriam rinkėjai turėtų atiduoti balsus, nenurodė. Taip pat nustatyta, kad vaizdo įrašo niekas neužsakė ir už jį nemokėjo.
Kritika vienam kandidatui dar nereiškia veikimo kitų naudai
LVAT pripažino, kad vaizdo įrašo turinys rodė siekį paveikti rinkėjų apsisprendimą, tačiau teismas nerado pakankamai duomenų teigti, kad O. Šurajevas veikė kitų kandidatų vardu ar jų interesais.
Teismo vertinimu, vien tai, kad vieno kandidato kritika gali būti naudinga jo konkurentams, savaime neįrodo, jog informacija buvo skleidžiama konkurentų interesais. Priešingu atveju bet kokia rinkėjų pasirinkimą galinti paveikti kandidato kritika galėtų būti laikoma politine reklama, neįrodžius, kad ji platinta konkrečių subjektų vardu ar jų naudai.
Nagrinėtu atveju visuomenininkas ragino nebalsuoti už A. Zuoką ir rinktis Tomą Vytautą Raskevičių, Valdą Benkunską arba kitus kandidatus. Vis dėlto, LVAT nurodė, kad toks raginimas nepatvirtina, jog jis veikė šių kandidatų interesais.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad vaizdo įrašo turinys nebuvo derintas nei su minėtais kandidatais, nei su juos iškėlusiomis partijomis. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų veikimą jų vardu ar interesais, byloje nebuvo.
LVAT pažymėjo, kad nenustačius, jog informaciją pareiškėjas skleidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų vardu ar jų interesais, vien faktas, kad vaizdo įrašas buvo platintas neatlygintinai, nesudaro pagrindo konstatuoti politinės reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimo.
LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
