Rudenį, ypač spalį ir lapkritį, sporto klubai dažniausiai pastebi išaugusį lankytojų skaičių. Po vasaros žmonės grįžta į įprastą ritmą, o trumpėjančios dienos ir vėsesni orai skatina dažniau rinktis treniruotes uždarose patalpose. Vis dėlto sporto klubų atstovai pastebi, kad fizinis aktyvumas vis dažniau pasirenkamas ne vien dėl išvaizdos ar geresnės fizinės formos. Žmonės siekia sumažinti stresą, pagerinti emocinę būklę ir skirti laiko sau.
Sporto klube „Re.Formatas“ šią tendenciją rodo išaugęs vėlyvų jogos treniruočių populiarumas. Į darbo dienomis vėliau vykstančius užsiėmimus žmonės renkasi net ir po įtemptos dienos, norėdami atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių. Taip pat vis dažniau derinamos skirtingos veiklos: po jėgos treniruotės pasirenkama joga, padedanti ištempti raumenis ir nusiraminti.
Specialistai sutaria, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kasdienę įtampą, pagerinti nuotaiką, miegą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi. Tačiau jie pabrėžia, kad netinkamai pasirinktas krūvis gali turėti priešingą poveikį ir tapti papildomu streso šaltiniu.
Treniruotė leidžia atsitraukti nuo rūpesčių
„Re.Formato“ treneris Viačeslav Daleckij sako, kad dalis žmonių į sporto klubą ateina ne tik fiziškai išsikrauti, bet ir atsikratyti per dieną susikaupusios emocinės įtampos.
Jo teigimu, treniruotės metu žmogus gali visiškai susitelkti į atliekamą pratimą ir patiriamą fizinį krūvį. Tuo metu kasdieniai rūpesčiai bent trumpam lieka nuošalyje, todėl į treniruotę įsitempęs žmogus po jos neretai pasijunta emociškai geriau.
Vis dėlto svarbu pasirinkti tokį krūvį, kurį galima įveikti. Treniruotė turi pareikalauti pastangų, tačiau kartu suteikti pasiekimo ir pasitenkinimo pojūtį.
V. Daleckij perspėja, kad per didelis fizinis krūvis gali sukelti daugiau streso. Jo manymu, sportas turėtų tapti energijos iškrova ir padėti atgauti jėgas.
Treneris taip pat pabrėžia, kad fizinis aktyvumas turi būti derinamas su darbu, poilsiu, miegu ir kitomis gyvenimo sritimis. Krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui – pradėti nuo tokio lygio, kurį žmogus pajėgus įveikti.
Anot V. Daleckio, sudėtingesnių užduočių nereikėtų vengti, tačiau jos turi išlikti įveikiamos. Taip pamažu stiprėja ne tik fizinis pajėgumas, bet ir ryžtas.
Pasiekti tikslai augina pasitikėjimą
Psichologų kuriamos emocinio intelekto lavinimo platformos „Mindletic EQ Gym“ įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė teigia, kad fizinio aktyvumo poveikis emociniam intelektui ir psichikos sveikatai neapsiriboja trumpalaikiu nuotaikos pagerėjimu.
Reguliarus judėjimas gali sumažinti nerimo ir depresijos simptomus, pagerinti miegą bei bendrą savijautą. Tam nebūtinos ypač intensyvios treniruotės – naudingi gali būti spartesni pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu ar šokiai. Be to, judėjimas suteikia dienai struktūrą, o sportuojant kartu su kitais atsiranda ir bendrumo jausmas.
I. Vaitkevičiūtė aiškina, kad sporto nauda emociniam intelektui ir psichologiniam atsparumui susijusi ne tik su fiziniais pokyčiais. Svarbu ir tai, kad žmogus patiria galintis įveikti sunkumus bei pasiekti išsikeltus tikslus.
Pasitikėjimą savimi gali sustiprinti naujai išmoktas judesys, pakeltas didesnis svoris ar nueitas ilgesnis atstumas. Tokios patirtys ugdo savo veiksmingumo jausmą – įsitikinimą, kad asmeniniai veiksmai gali duoti rezultatų.
Tačiau vertėtų atsižvelgti ne vien į galutinį rezultatą. Ne mažiau svarbios yra įdėtos pastangos, išmoktos pamokos ir gebėjimas priimti nesėkmes.
Kada sportas tampa nebe pagalba, o našta?
Nors fizinis aktyvumas gali turėti terapinį poveikį, jis negali pakeisti psichoterapijos. Be to, sportas kartais tampa būdu išvengti problemų, o ne jas spręsti.
I. Vaitkevičiūtė ragina atkreipti dėmesį, jei sportavimas tampa sunkiai kontroliuojama prievole ir pradeda trukdyti kitoms gyvenimo sritims. Įspėjamaisiais ženklais ji įvardija stiprų kaltės jausmą dėl praleistos treniruotės, sportavimą nepaisant traumų ar išsekimo, nesugebėjimą ilsėtis ir poreikį fiziniu krūviu „atidirbti“ suvalgytą maistą.
Pasak jos, fizinis aktyvumas turėtų būti viena iš rūpinimosi savimi priemonių, o ne dar vienas sau keliamas reikalavimas.
Gera pradžia gali būti net trumpas pasivaikščiojimas. Svarbiausia pasirinkti patinkančią veiklą ir stebėti savo savijautą. Sportas gali padėti sumažinti emocinę įtampą, tačiau nebūtinai pašalina priežastis, dėl kurių ši įtampa atsirado.
